15min primena, kad Seimo nariai „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė ir Agnė Širinskienė Seimui pasiūlė palikti mažiausią mokesčio tarifą 0,5 proc.
Taip pat sumažinti NT neapmokestinamąjį dydį nuo dabartinės 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. arba 150 tūkst. eurų ribos, o šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 286 tūkst. iki 200 tūkst. eurų ribos.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
BFK svarstė, kurį variantą – 100 tūkst. ar 150 tūkst. eurų ribą pasirinkti. Po diskusijų nuspręsta skirti 150 tūkst. eurų neapmokestinamąją ribą.
Tokiai įstatymo pataisai komitetas trečiadienį pritarė balsų dauguma.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad tokiu atveju būtų mažiau išlygų taikant lengvatas.
Tačiau tam aršiai prieštaravo biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas. Sumažinus kartelę iki 150 tūkst. eurų, į biudžetą suplauktų apie 2,5 mln. eurų, o iki 100 tūkst. – apie 8 mln. eurų.
„Ar verta užsiiminėti?“ – klausė jis.
Jam pritarė ir konservatorė Gintarė Skaistė, kurios nuomone, reikėtų „palaukti geresnių laikų“, kuomet bus įvedamas visuotinis NT mokestis.
Konservatorių frakcijos atstovas Mykolas Majauskas dėmesį atkreipė į kelias problemas, kurios gali kelti šis mokestis. Pirmiausia jis prašė įvertinti, kokią įtaką jis padarys vienišiems bei išsiskyrusiems, taip pat jis vėl atkreipė dėmesį, kad mokestis keliaus ne į savivaldybių, o į valstybės biudžetą.
„Trečias dalykas, šiandien yra galimybė asmenims perrašyti NT įmonės vardu, taip išvengti mokesčio ir mokėti tik savivaldybės mokestį“, – sakė jis.
M.Majausko skaičiavimais, jeigu NT vertė yra 500 tūkst. eurų ir daugiau, o savivaldybės nustatytas mokestis yra 0,7 proc., asmeniui apsimoka turtą perrašyti įmonės vardu ir pajamų valstybės biudžetas negaus.
„Jeigu savivaldybės NT mokestis yra 1 proc., tuomet iki 700 tūkst. Dabar tokių nuo 500 iki 700 tūkst. vertės, VMI duomenimis, yra 5 tūkst. vienetų, nuo 700 tūkst. yra dar 5 tūkst. vienetų. Klausimas, kokia dalis iš šito 10 tūkst. NT vienetų iš tikrųjų bus apmokestinti? Didelė dalis, pagal mokesčių inspekcijos duomenis, bus perrašyti ant įmonių ir valstybės biudžetas niekas negaus“, – įsitikinęs konservatorius.
Tačiau liberalas K.Glavecko nuomone, joks verslininkas nerizikuos savo turtu perrašydamas jį įmonės vardu.
„Jeigu ir vyks perrašymas, jis bus nepaprastai lėtas. Jeigu savo turtą perkeli į įmonės balansą, įmonė bankrutuoja ar kas nors atsitinka, lieki nuogas. Koks verslininkas tokią nesąmonę darys? Kad sutaupytų 500 eurų, rizikuos visu turtu? Taigi išmanai ekonomiką, kaip taip gali sakyti?“ – K.Glaveckas replikavo M.Majauskui.
Vyriausybės siūlymas buvo grąžintas tobulinimui
Vyriausybė anksčiau siūlė sumažinti neapmokestinamąjį NT dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Taip pat nuo 0,3 iki 0,5 proc. padidinti minimalų NT mokesčio tarifą visam apmokestinamajam fizinių ir juridinių asmenų komercinės ir nekomercinės paskirties NT.
Pagal Finansų ministerijos pasiūlymą, NT mokestį būtų mokėję apie 37 tūkst. žmonių, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.
Tačiau Seimas po pateikimo grąžino įstatymo projektą tobulinimui.
BNS skelbė, kad ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio nuomone, pradėtas svarstyti projektas yra žingsnis teigiama linkme, tačiau anksčiau atmestas Vyriausybės pasiūlymas buvo kokybiškesnis
„Girdint argumentus, kad jei yra kažkas socialiai remtinas, gyvenantis Vilniaus senamiestyje, turintis keturių kambarių butą, ir dėl to skursta – tokie argumentai manęs neįtikina“, – lapkričio viduryje savo poziciją išsakė Vyriausybės vadovas.
