2007 metais Amerikos lietuvis Viktoras Gediminas Gruodis ir Vaclovas Kontrauskas Birštone atidarė senelių namus pavadinimu „Karališkoji rezidencija“. Pakalnės gatvėje įsikūrę slaugos namai buvo pristatomi kaip senjorų rojus. Ten buvo siūlomos slaugos, sveikatingumo procedūros, skirtingų dydžių butai.
„Greičiausiai su tuo projektu stipriai pralenkėme laiką. Jį padarėme labai kokybišką, o kelrodė žvaigždė buvo ta, kad mes patys norėtume šioje „Senjorų rezidencijoje“ gyventi“, – pasakojo V.Kontrauskas.
Krizė po krizės
Buvusioje Marijampolės konservų fabriko poilsiavietėje, daugiau nei 13 tūkst. kv. m ploto komplekse, turėjo apsigyventi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kanados lietuviai.
Tuomet buvo pasirašyta apie 30 sutarčių su JAV ir Kanados lietuviais, tačiau 2008 metais, užklupus krizei, daugelio jų turtas, laikytas akcijų ir vertybinių popierių pavidalu, stipriai nuvertėjo. Negalėdami susimokėti už brangias paslaugas (per mėnesį mokestis siekė nuo 1,15 tūkst. iki 2 tūkst. eurų), jie nutraukė rezervacijas. Tai buvo tik nesėkmių pradžia, mat po to stipriai kirto ir banko „Snoras“ bankrotas.
„Ten įrengėme 82 30–90 kv. m ploto butus. Buvo užsirezervavę per 30 senolių, kurie po karo išvyko į svečias šalis ir ketino sugrįžti. Tačiau, įvykus krizei JAV, jie negalėjo grįžti, nes prarado didelius pinigus per akcijas ir vertybinius popierius, todėl jie atsisakė rezervacijų. Tai buvo pats didžiausias smūgis mums, nes statėme skolintomis lėšomis. Teko viską užstatyti bankams, iš pradžių SEB, po to „Snorui“. Po to prasidėjo taupymo bumas, niekas nieko nenorėjo įsigyti, mūsų prisiimti įsipareigojimai buvo dideli, o dar ir „Snoro“ bankrotas, todėl buvome priversti paskelbti įmonės bankrotą“, – teigė V.Kontrauskas.
2008 metais senelių namai buvo panaikinti ir šiuo metu čia veikia SPA ir 4 žvaigždučių viešbutis „Royal Spa Residence“.
Planavo dideles investicijas
Antruoju etapu savininkai planavo tęsti plėtrą ir greta statyti 20 individualių namų, o vėliau dar šimtą 90–140 kv. m ploto individualių sublokuotų namų. Dar vėliau – ant Nemuno kranto pastatyti nedidelį laivų uostą. Tačiau ir čia krizė pakoregavo planus.
„Neįgyvendinome. Greta komplekso paruošti inžineriniai tinklai šiems dvidešimčiai namų, o dviem namams išliejome pamatus, bet viskas tuo ir baigėsi. Jie būtų buvę skirti pardavimui“, – tikino verslininkas.
V.Kontrausko teigimu, iš viso į kompleksą investuota beveik 17 mln. eurų.
Žinia, kad parduodamas turtas, vienam iš komplekso įkūrėjų buvo netikėta, nors ir laukta. Pasak V.Kontrausko, šiuo metu turtą valdo V.G.Gruodis.
„Žinojau, kad tai įvyks, bet kai pasakėte apie tai, man tai išties naujiena. Tai turėjo įvykti, bet labai gaila, kad tai vyksta. Man šio objekto labai gaila, nes į jį įdėta be galo daug sveikatos, energijos ir pinigų. Manau, kad ponas Gruodis tiesiog nori parduoti kompleksą ir atgauti savo pinigus“, – svarstė jis.
Parduodamas pirmą kartą
Elektroninėje varžytynių sistemoje skelbiama, kad už 8,7 mln. eurų parduodamas didysis pastatas ir 2,24 ha ploto žemės nuomos teisė, kuriame iki šiol veiklą vykdo viešbutis. Kituose skelbimuose parduodama 0,59 ha ploto žemės nuomos sutartis kartu su pastatais, taip pat dar du žemės sklypai – bendra šio turto vertė siekia šiek tiek daugiau nei 109 tūkst. eurų.
Turtą varžytynėse parduodantis bankroto administratorius Aurimas Valaitis 15min teigė, kad kompleksas parduodamas visas ir, pavyzdžiui, vieno buto nusipirkti neišeitų.
„Viename sklype parduodamas didelis kompleksas. Į jį sudėta viskas, kas susiję su viešbučio veiklos vykdymu. Jis pardavinėjamas kaip veikiantis viešbutis ir ten kitokie variantai sunkiai įsivaizduojami“, – teigė jis.
„Karališkoji rezidencija“ ant varžytynių stalo pateko pirmą kartą, tačiau kol kas susidomėjimo objektu nėra. Ar pavyks parduoti, A.Valaitis nesiryžo prognozuoti, tačiau tikino manantis, kad kaina nėra per didelė.
„Kol kas aktyvaus susidomėjimo šiuo objektu nėra. Mes neprognozuojame (ar pavyks parduoti, – red. past.). Objektas yra veikiantis, generuojantis pajamas, geras, prižiūrėtas, išsaugotas, todėl gali būti įvairiai. Sunku pasakyti, bet, mano nuomone, kaina yra pakankamai reali“, – sakė A.Valaitis.
Varžytynės vyks iki kovo 15 dienos.
Statyti būtų brangiau
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa svarstyti, ar kaina už tokį objektą yra reali, nepanoro. Anot jo, varžytynėse ir taip ji 20 proc. mažesnė, nei nustatė vertintojai.
„Jei jį vertino pajamų metodu, tuomet kaina turėtų būti nustatyta objektyvi, nes vertina veiklos pajamas ir kiek iš to uždirbama. O jei palyginamuoju, tai sunku atsakyti, nes tokių objektų Lietuvoje nebuvo parduota. Manau, kad realūs pirkėjai yra koks nors fondas. Suminė kaina atrodo didelė, bet ir turto dydis ganėtinai įspūdingas“, – teigė jis.
R.Žulpos teigimu, šiuo metu beveik už 9 mln. eurų nebūtų realu pastatyti tokio ploto viešbučio.
„Faktas, kad už tiek tikrai nepastatysi viešbučio, nes jų statybos kainos yra dvigubai didesnės. Pilnai įrengto viešbučio statybos kaina yra apie 1,3–1,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, bet čia tik ranga, neskaičiuojant projektavimo ir kitų papildomų išlaidų“, – komentavo „Inreal“ analitikas.
