Konkursą laimėjusi architektų, urbanistų bei kraštovaizdžio architektų komanda įsitikinusi, kad sėkmingų projektų paslaptis slypi bendradarbiavime su skirtingų sričių specialistais: planuojamos teritorijos raidą ir vertybes geologiniu ir geomorfologiniu požiūriu analizavo Vilniaus universiteto doc. dr. Ričardas Skorupskas ir geologas dr. Simono Saarmann; gamtiniais ir kraštovaizdžio architektūros aspektais konsultavo botanikė Vilma Gudynienė, transporto intensyvumo ir judumo klausimais – dr. Kristina Gaučė.
Vilniaus miesto centrinėje dalyje tarp Žvėryno, Šeškinės ir Šnipiškių rajonų esantis Šeškinės geomorfologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Neries slėnio šlaite esančiam raguvynui, yra unikalus gamtos objektas, kuris nėra plačiai žinomas visuomenėje, o ir miestiečių nėra dažnai lankomas. Draustinio teritorija yra vienas iš kelių ypač svarbių Vilniaus gamtinio karkaso elementų, skaidančių miesto urbanistinę struktūrą, formuojančių glaudžias sąsajas su priemiesčio gamtinėmis teritorijomis ir tuo pačiu esanti arčiausiai miesto centro.
„Mamuto“ parko koncepcija – pritaikyti draustinį lankymui ir sukurti nacionalinės svarbos parką su pažintine edukacine funkcija. Parkas supažindintų su mamutų radiniais, ledynmečio išplitimo riba ir raiškiomis poledynmečio reljefo formomis. Autorių nuomone, augmenija bei Šeškinės šlaitai – tinkama vieta nuosekliai atskleisti visos Vilniaus teritorijos reljefo ir bendrai kraštovaizdžio formavimosi ypatumus poledynmetyje. Taip pat planuojama supažindinti visuomenę, kaip šis kraštovaizdis sąlygojo miesto atsiradimą, sostinės formavimąsi.
Remiantis laimėjusio konkursinio pasiūlymo sprendiniais, parką sudarytų: edukacinis visiems prieinamas „Mamuto“ takas, alternatyvūs „Mamutukų“ takai, trys vaizdingos kraštovaizdžio regyklos, pakylančios iki esamų medžių viršūnių, mamutų ganyklomis vadinamos vaikų žaidimų ir poilsio aikštelės, botanikos sodas ir parko dalis jungiantis kabantis tiltas. Šalia buvusių amunicijos sandėlių šlaito papėdėje funkcinę programą papildo pažintinis „Amunicijos“ takas. Aplinkiniai esami tranzitiniai pėsčiųjų ir dviračių takai yra integruojami į bendrą parko takų tinklą.
Dabartinė draustinio teritorija yra apsupta itin intensyviai naudojamų miesto gatvių. Siekiant, kad parkas būtų pastebimas, o patekimas lengvai surandamas, pasiūlyta visuomeninio transporto stotelių, „Statyk ir eik“ aikštelių bei planuojamų pėsčiųjų viadukų sistema. Šiuo metu aplinkiniai Šeškinės ozo ir Karoliniškių draustiniai bei šlaitai nesijungia tarpusavyje, įėjimai yra fragmentuoti. Teritorijos gyvūnų migracija intensyviai vyksta per aplinkines gatves. Todėl projekte yra siūlomas ir ekoduktas – viadukas, skirtas gyvūnų migracijai virš Ozo gatvės. Projekte taip pat numatytas energiją taupantis ir minimaliai faunos gyvenimą trikdantis naktinis parko apšvietimas.
