Iš viso nuo 2013 m., kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2021 m. atnaujinta daugiau kaip 3000 daugiabučių arba 92 tūkst. butų.
„Pastarųjų metų rezultatai išryškina svarbią tendenciją – vis daugiau daugiabučių gyventojų ne tik nori modernizuoti savo būstą, bet ir imasi realių veiksmų. 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi 8 kvietimas atnaujinti daugiabučius – gautų paraiškų skaičiumi jis sumušė rekordą per visų kvietimų istoriją“, – pastebi Vytautas Vrubliauskas, APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) pastatų energinio taupumo departamento direktorius.
Iš 784 paraiškų, gautų kvietimo metu, labiausiai džiugino didžiųjų miestų rezultatai – Vilniaus (139 paraiškos), Klaipėdos (66) bei Kauno (59).
Pašnekovo teigimu, nors didmiesčių paraiškų skaičius nuteikia itin pozityviai, tačiau mažesnėms savivaldybėms vis dar reikėtų gerokai pasitempti, kadangi iš dalies jų, paskutiniame kvietime dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo (modernizacijos) programoje nebuvo sulaukta nei vienos paraiškos.
Programos pakeitimai atvers kelią dar efektyvesniems modernizacijos procesams
Pasak Aplinkos ministro Simono Gentvilo, naujieji programos pakeitimai turėtų paspartinti ne tik būsimus projektus, bet išjudinti ir šiuo metu strigusius. Pokyčiai palies tiek gyventojus, tiek daugiabučių atnaujinimo projektų administratorius, tiek statybų įmones.
„Daugiabučių savininkai nebebus užkraunami pertekline biurokratija, todėl gyventojams nebereikės iš naujo tvirtinti investicinių planų – vėl ir vėl rinktis laiptinėse arba nuotoliniu būdu balsuoti dėl būsto atnaujinimo. Nuo šiol būstų savininkams užteks vieną kartą patvirtinti namo atnaujinimo investicinį planą“, – pokyčius komentuoja S. Gentvilas.
Statybos bendroves pritraukti įgyvendinti renovacijos darbus bus siekiama skelbiant konkursus atnaujinti ne pavienius, o keletą pastatų iškart. Tai leis didesnėms įmonėms įsilieti į modernizacijos projektus bei optimaliau planuoti numatytus darbus.
Aplinkos ministras atkreipia dėmesį, kad iki šiol projektų administratoriai turėjo padaryti labai daug įdirbio prieš pirmųjų statybos darbų pabaigą, tačiau iki tol negaudavo jokio užmokesčio. Įsigaliojus naujiesiems pakeitimams, administratoriai gaus papildomus avansinius mokėjimus už renovacijos proceso administravimą bei kone dvigubai didesnes kompensacijas už daugiabučių atnaujinimo projektus.
„Modernizacijos procesai turėtų pagreitėti dėl trijų dalykų: procedūrų, pakartotinių sąmatų patvirtinimo ir dėl to, kad užsakymai bus didesni – didesni statybininkai ateis į konkursus, bus didesnė konkurencija, didesnis planavimas – visa tai leis nupirkti rangovą iš pirmo karto, o ne laukti pakartotinio konkurso“, – teigia S. Gentvilas.
Šių metų tikslas – modulinė renovacija
Šiuo metu statybų rinka visame pasaulyje susiduria su darbo jėgos bei žaliavų stygiumi – šis iššūkis neaplenkia ir Lietuvos. Tačiau anot Aplinkos ministro, nepaisant šių trukdžių, renovacijos procesus Lietuvoje bus siekiama efektyvinti ir toliau.
S. Gentvilo teigimu, išspręsti statybininkų trūkumo problemą padės spręsti modulinė renovacija. Jeigu per šiuos metus pavyktų ją įgyvendinti ir dar labiau paspartinti, išsispręstų ne tik statybininkų stygiaus problema, bet ir pats renovacijos procesas taptų toks, kad jį būtų galima vykdyti net žiemos metu.
Aplinkos ministro manymu, įgyvendinus tikslą paspartinti daugiabučių atnaujinimo procesus, ateityje 1000 atrenovuotų namų per metus atrodys kaip mažas skaičius.
