„Procedūros pakankamai ilgos, nes norime suorganizuoti panašaus lygio konkursą kaip Mokslo salos. (...) Rezultatą turbūt turėsime tik rudenį“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Pasak jo, tarptautiniam konkursui bus ieškoma tarptautinių konsultantų, kurie užtikrintų, kad konkursas sulauktų pasaulio architektų dėmesio.
Savivaldybė planuoja visą projektą baigti ir centrą pastatyti per maždaug penkerius metus.
„Pabaigti norime iki 2022 metų, nes tikimės tapti Europos kultūros sostine. Į tą datą ir orientuojamės“, – sakė G.Petrauskas.
Kol kas nėra aišku, kokia bus projekto vertė, tačiau, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, planuojama sutilpti į 15–30 mln. eurų.
Kol kas nėra aišku, kokia bus projekto vertė, tačiau, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, planuojama sutilpti į 15–30 mln. eurų.
„Tai priklausys nuo architektūros ir į tas ribas turės sutilpti. Finansavimo modelio kol kas dar neturime“, – sakė Kauno administracijos vadovas.
Tarp galimų finansavimo modelių svarstoma tiek viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, tiek ilgalaikės paskolos ėmimas. Miestas norėtų, kad prie šio projekto finansavimo prisidėtų Vyriausybė.
Kad Kaune turėtų iškilti Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai, svarstė dar ankstesnė miesto vadovybė – 2012 metais vyko pastato vietos parinkimo konkursas, jame nuspręsta, kad pastatas turėtų iškilti ant vaizdingo Nemuno kranto H. ir O. Minkovskių gatvės atkarpoje šalia Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto.
Penktadienį savivaldybė paskelbė konkursą, kuriuo siūlo miestiečiams padėti išrinkti būsimajam centrui pavadinimą. Juo siekiama įamžinti vieną iš istorinių lietuvių muzikos kūrėjų. Savo argumentuotus pasiūlymus gali teikti ir visi Kauno savivaldybės svetainės lankytojai. Dažniausiai pasikartojantys ir aiškiai pagrįsti siūlymai taip pat bus įtraukti į apklausos sąrašą ir pateikti balsavimui.
Šiuo metu pateikiami šie galimi iškilių menininkų vardai: M.K.Čiurlionio, B.Dvariono, J.Gruodžio, A.Kačanausko, V.Kuprevičiaus, J.Naujalio, J.Tallat-Kelpšos bei K.ir M.Petrauskų. Tai garsiausi Lietuvos kompozitoriai, dainininkai, chorvedžiai, dirigentai, pedagogai ir kitaip ryškius pėdsakus muzikos istorijoje palikę kultūros veikėjai.
