Pokytis – lengvai paaiškinamas
NT vystytojai „Citus“ Kaune, šalia vieno seniausių Europoje S. Dariaus ir S. Girėno aerodromų stato demonstracinį nekilnojamojo turto projektą „Aeronamai“, kuris atitinka aukščiausius galimus A++ energinio efektyvumo reikalavimus. Pastatai tampa vis šiltesni ar beveik nenaudojantys energijos, todėl išmanus šildymo valdymas yra neatsiejama jų dalis.
Atėjus dviem gyventojams į patalpą, jų išspinduliuojamas šilumos kiekis bus 200 vatų – kiekvienas žmogus spinduliuoja apie 100 vatų šilumos
Ar žinojote, kad senos statybos 10 kvadratinių metrų patalpai apšildyti reikia 1000 vatų šilumos? Atėjus dviem gyventojams į patalpą, jų išspinduliuojamas šilumos kiekis bus 200 vatų – kiekvienas žmogus spinduliuoja apie 100 vatų šilumos. Tai reiškia, kad norint pasiekti optimalią temperatūrą tokios kvadratūros kambaryje, reikėtų penktadaliu mažiau šiluminės energijos.
Šildymo ir vėdinimo įmonės „Danfoss“ atstovas Andrius Timofejevas pasakojo, kad naujos statybos namuose šildymo sąnaudos išties yra kur kas mažesnės. Šiandien naujai statomi namai išnaudodami mūro sinergijos ir izoliacinių medžiagų galimybes užtikrina ne tik kur kas didesnį tvarumą, komfortą, bet ir nepaleidžia brangios šilumos „į orą“.
„Naujos statybos 10 metrų kvadratinėje patalpoje reikia kur kas mažiau šilumos – apie 500 vatų. Atėjus dviem žmonėms jų išspinduliuojamas šilumos kiekis bus 200 vatų. Tada išmani šildymo sistema gali sumažinti sunaudojamą energiją net 40 procentų, – sakė šildymo ir vėdinimo sistemų specialistas A. Timofejevas. – Tai yra gana ženklus sumažėjimas, lyginant su senos statybos namais. Tokiu atveju, jeigu sistema nėra išmani, įėjus žmonėms į patalpą ims kilti temperatūra, dėl ko bus ir nekomfortiška, ir bus švaistoma energija“.
„Aeronamų“ projekte buvo diegiamas išmanusis valdymas „Danfoss“ šildymo pagalba. Šiltuoju metų laiku, aktyviau pradėjus šildyti saulei, per langus besiskverbianti šiluma pirmiausia pradeda šildyti paviršių, dažniausiai grindis. A. Timofejevas pasakojo, kad „Aeronamuose“ vasaros metu bus naudojama žemės vėsa patalpų vėsinimui. Todėl saulės šiluma bus „surenkama“ vėsių grindų pagalba ir perkeliama į giluminį geoterminį gręžinį.
„Taip yra gaunama dviguba nauda, kadangi saulė neprikaitina patalpų, o tuo pačiu regeneruojama geotermijos sistema. Iš jos žiemos metu šilumą bus galima panaudoti patalpų šildymui“, – energiškai efektyvaus būsto privalumus išskyrė „Danfoss“ atstovas. Pats projektas turės didelius vitrininius langus, kurie atsukti į aerodromą, tad per juos atsiveria gražus vaizdas, o nuo saulės kaitros apsaugo specialios sistemos.
Programėle valdomas šildymas
Šiandien, be abejonės, geriausi namai yra tie, kurių inžinerinės sistemos veikia taip, kad apie jų procesą galvoti nereikia. Vartotojui nebūtina sukti galvos, kada erdviuose namuose vieną jungiklį įjungti, o kitą išjungti, kad būtų užtikrintas gyvenimo komfortas – tai sprendžia pažangios technologijos.
„Danfoss LINK“ sistema yra skirta šildymo ir vėsinimo valdymui. Ja naudojantis, tereikia nustatyti kokia temperatūra yra komfortiška kiekvienam paros laikui, pagal individualų poreikį – pavyzdžiui, būnant namuose, išvykus ar nakties metu. Norint sutaupyti, galima nustatyti žemesnę temperatūra pagal laiką. Kitus rodiklius taip pat galima reguliuoti pasirinktinai: kada pradėti šildyti, kokiu galingumu ir kaip greitai. Taip pat iš anksto numatoma, kaip sistema turi reaguoti, jeigu lauke staiga atvėsta arba sušyla.
Pastatų šildymui sunaudojama daugiau energijos negu apšvietimui
„Jeigu patalpą prikaitina saulė ar užkurtas židinys, automatiškai šildymo intensyvumą sureguliuoja pati sistema. „Danfoss LINK“ šildymo įrangos tikslas yra kuo mažiau nukrypti nuo vartotojo nustatytos komfortinės temperatūros ribos“, – apie autonomiškai dirbančią sistemą, pasakojo A. Timofejevas.
Draugiška ekologijai
A. Timofejevas sakė, kad jų įmonės atstovai, galvodami apie patalpų mikroklimatą, stengiasi atkreipti dėmesį ir į tai, kokios yra orų prognozės. Turint savarankiškai reguliuojamą šildymo sistemą, yra galimybė sutaupyti net trečdalį sunaudojamos šilumos, o tai garantuoja kur kas mažesnį išmetamų medžiagų kiekį.
„Būtent pastatų šildymui sunaudojama daugiau energijos negu apšvietimui. Vienas laipsnis sutaupytos šilumos yra 8 procentai energijos. Du laipsniai – 15 proc. Jeigu išjungiame šildymą nebūdami namuose arba sumažiname išvykdami, galime sutaupyti iki 28 proc. energijos”, – skaičiais savo įmonės siūlomos sistemos rezultatus įvertino A. Timofejevas, pridūręs, kad be sunaudotos energijos yra mažesnės anglies dvideginio, sukeliančio šiltnamio efektą sąnaudos.
Naudojant tokią sistemą siekti miestų efektyvumo yra labiau įprasta ekonomiškai stipriose šalyse, tad „Aeronamai“ tampa tarsi eksperimentų poligonu realizuoti aukščiausio lygio nekilnojamojo turto inovacijas.
