Šiluma kasmet pinga, bet sąskaitos už šildymą mažėja tik renovuotuose namuose

Lietuvą galima laikyti pavyzdžiu, kaip per trumpą laiką pasiekti energetinę nepriklausomybę ir pereiti nuo brangių gamtinių dujų prie biokuro bei atnaujinti šilumos perdavimo sistemą taip, kad ji veiktų efektyviai ir tiekiant šilumą būtų patiriami kuo mažesni nuostoliai, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Vis dėlto, nepaisant šių laimėjimų ir tolygiai mažėjančios šildymo kainos, daugelis daugiabučių gyventojų kiekvieną žiemos mėnesį su nerimu laukia sąskaitų už šildymą, kurios nemažėja.
Linų g. 14, Ukmergė
Linų g. 14, Ukmergė / BETA nuotr.

Daugiausiai suvartoja daugiabučiai

Pernai metais Lietuvoje beveik 69 proc. šilumos pagaminta iš biokuro, o iš brangių gamtinių dujų – tik 29 proc. Be to, Lietuvoje biokuro dedamoji šilumos savikainos struktūroje yra viena mažiausių Europoje ir siekia tik apie 1,8 Eur ct/kWh.

„Iš esmės tai reiškia, kad situacija Lietuvos šilumos ūkyje – kaip niekada gera ir šiluma kasmet pinga. Tačiau taip pat reikia pastebėti, kad sumažinti šilumos kainą galutiniam vartotojui tik efektyvinant šilumos ūkį kažin, ar įmanoma. Šilumos vartotojų išlaidos už šildymą išlieka didelės todėl, kad didžiausias šilumos vartotojas Lietuvoje – gyvenamieji daugiabučiai, kurių didžioji jų dalis – energetiškai neefektyvūs, – akcentuoja pašnekovas. – Tad šiuo metu didžiausią šilumos taupymo potencialą turi patys vartotojai.“

Šilumos suvartojimas gali ir didėti

Naujausiais LŠTA duomenimis, Lietuvoje yra apie 17 800 daugiabučių, aprūpinamų šiluma centralizuotai. Iš jų apie 3000 namų – labai prastos būklės, dar maždaug 10 400 – prastos būklės ir apie 1 934 – modernizuoti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Kaip pastebi V. Stasiūnas, senų, energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai ne tik nejaučia mažėjančios šilumos kainos, bet ir ateityje – dėl susidėvėjusių inžinerinių sistemų – gali išvysti dar didesnes sąskaitas už šilumą šildymui.

„Svarbiausios priemonės mažinant šilumos suvartojimą daugiabučiuose, susijusios su esmine šildymo sistemos modernizacija: tai vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, t. y. subalansavimas, termostatinių ventilių ir daliklių ant šildymo prietaisų įrengimas, nuotolinio duomenų nuskaitymo nuo karšto vandens skaitiklių butuose, įvadinio šilumos apskaitos prietaiso ir geriamojo vandens apskaitos prietaiso, esančio prieš karšto vandens šilumokaitį, įrengimas ir t. t.“, – vardija pašnekovas.

Renovacija gali pagelbėti net tuo atveju, kai šilumos kWh kaina nėra maža, pastebi ekspertas bei pateikia Ignalinos savivaldybės, kurioje jau šiemet bus atnaujinti visi daugiabučiai, pavyzdį: „Nors šilumos kaina Ignalinoje yra didesnė už vidutinį tarifą Lietuvoje, galutiniai mokėjimai už šilumą šio miesto gyventojams yra vieni mažiausių šalyje. Vidutiniškai Ignalinoje 60 kv. m butas už šildymą sumoka maždaug 43 eurus, o kituose Lietuvos miestuose ši suma siekia apie 50 eurų.“

Parama šilumos punkto atnaujinimui

Kalbėdamas apie galimybes sumažinti šildymo sąskaitas daugiabučiuose, LŠTA prezidentas V. Stasiūnas apibendrina, kad gera žinia galima vadinti tai, kad ateityje tikėtis žymiai mažesnių šildymo sąskaitų tikrai galima ir šiuo metu daugiabučių gyventojai gali turėti tiesioginės įtakos savo šilumos sąskaitoms.

„Šilumos nuostolių mažinimo rezervas gaminant šilumą ir ją perduodant vidutiniškai siekia tik apie 3 proc., tačiau net 32 proc. šilumos nuostolių „priklauso“ galutiniams vartotojams, tad galima drąsiai sakyti, kad siekiant mažinti mokėjimus už šildymą, pirmiausiai reikėtų atsigręžti būtent į gyvenamuosius daugiabučius ir jų suvartojamos, ar, tiksliau, išsivaistomos, šilumos mažinimą“, – pabrėžia pašnekovas.

Siekiant, kad renovacija leistų iš esmės atnaujinti visą vidaus šildymo sistemą, nuo šiol renovuojant daugiabutį galima gauti ir papildomą 10 proc. valstybės subsidiją šilumos punkto modernizacijai – tai numatyt Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme. Daugiabučiai, šiemet prisijungę prie modernizacijos, gaus 30 proc. valstybės paramą energinio efektyvumo priemonėms ir 100 proc. paramą projekto administravimo ir techninės priežiūros išlaidoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų