Naujas įstatymas spręs finansavimo problemas
Nauja Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcija įsigalios lapkričio 1 d. Kaip pasakoja Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas dr. Kęstutis Mažeika, nors per Rudens sesiją Seimas savo iniciatyva neplanuoja teikti ar svarstyti jokių pakeitimų valstybės paramos renovacijai srityje, prieš akis – nemažai darbų, susijusių su naujuoju įstatymu.
„Pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, patvirtintą Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, valstybė yra įsipareigojusi kasmet įgyvendinti ne mažiau kaip po 500 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų. Deja, 2016 m. patirtis parodė, kad skirtingi valstybės paramos finansavimo šaltiniai, diferencijuota valstybės parama, kurios intensyvumą ir jos teikimo terminus nustato Vyriausybė, neužtikrina stabilios, visiems butų ir kitų patalpų savininkams teikiamos vienodos valstybės paramos. Taip pat – apsunkina paramos teikimo administravimą. Be to, galiojusio įstatymo nuostatų nepakako privačiam kapitalui pritraukti, nes investuodamos privačias lėšas finansų įstaigos negalėjo įsipareigoti teikti kreditus nurodytomis sąlygomis“, – komentuoja Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį finansavimo iššūkių sprendimą, naujajam įstatymui bei su juo susijusiems dokumentams keliami net keli svarbūs uždaviniai. „Pirmiausia siekiame, kad įstatymas padėtų aiškiai reglamentuoti valstybės paramos teikimo sąlygas ir būdus, taip pat sudarytų geresnes sąlygas pritraukti privatų kapitalą daugiabučių namų atnaujinimo projektams. Ne mažiau svarbus ir tikslesnis atnaujinimo proceso dalyvių teisių, pareigų ir interesų apsaugos apibrėžimas“, – vardija pašnekovas. Tarp kitų uždavinių yra ir aiškesnis sprendimų dėl daugiabučių namų atnaujinimo priėmimo reglamentavimas bei modernizavimo projektų vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros stiprinimas.
Stiprins renovacijos kokybę
Vieni artimiausių ir svarbiausių darbų, susijusių su nauja įstatymo redakcija: aiškesnis techninio prižiūrėtojo atsakomybės apibrėžimas ir projektavimo bei rangos darbų pirkimo atskyrimas, pasakoja Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.
„Naujoje renovacijos įstatymo redakcijoje ypatingai daug dėmesio skiriama renovacijos kokybės užtikrinimui, tad svarbiausios šiuo metu galiojančių dokumentų pataisos bus susijusios su šiuo renovacijos aspektu. Galėčiau išskirti kelis aktualiausius naujovių akcentus. Pirmasis – techninio prižiūrėtojo atsakomybės sugriežtinimas. Kadangi techninis prižiūrėtojas gina gyventojų interesus ir juos atstovauja bendraudamas su rangovu, naujais reikalavimais sieksime, kad šios pareigos būtų įgyvendinamos kuo sąžiningiau ir skaidriau. Antras svarbi naujovė – projektavimo ir rangos darbų atskyrimas. Šiuo metu projektavimo ir rangos darbus daugiabučiai gali įsigyti iš vienos įmonės, tad egzistuoja rizika, kad rangovai parengs sau palankesnius, lengviau įgyvendinamus arba pigesnius techninius sprendinius. Tam, kad tokių situacijų būtų išvengta, nuo šiol projektavimo ir rangos darbus turės atlikti dvi skirtingos įmonės. Kaip rodo kitų šalių patirtis – šis sprendimas užtikrina ne tik kokybiškesnį, bet ir skaidresnį renovacijos procesą“, – pasakoja M. Narmontas.
Jau planuoja naująjį kvietimą
Taip pat šį rudenį modernizacijos siekiančius namus turėtų pasiekti džiugi naujiena – Aplinkos ministerija dar šiemet planuoja paskelbti naują kvietimą prisijungti prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos.
„Tikimės, kad per žiemą daugiabučiai galės pasirengti investicijų planus, atlikti visus kitus organizacinius darbus, ir pavasarį bei vasarą pereiti prie rangos darbų pirkimo bei renovacijos įgyvendinimo“, – komentuoja pašnekovas.
