„Skaudu nuolat klausytis, kai sostinę tiek patys gyventojai, tiek užsienio svečiai nuolat kritikuoja dėl miesto veidą darkančių įvairių spalvų ir formų atliekų konteinerių. Todėl mes ėmėmės to, ko iš tiesų turėtų imtis apie miesto grožį galvojanti Vilniaus valdžia – pateikėme pavyzdžius, kaip galėtų atrodyti Vilnius dabartinius konteinerius pakeitus pusiau požeminiais suomiškais „Molok“ konteineriais", – sako J.Petrauskienė.
Jos teigimu, daugumai vilniečių tikrai rūpi, kaip atrodo jų miestas. Todėl savivaldybė labiausiai turėtų rūpintis miesto estetika ir skirti investicijų patrauklesnių bei patogesnių pusiau požeminių konteinerių įsigijimui – kad Vilnius stotų į vieną gretą su kitomis moderniomis Vakarų Europos sostinėmis.
Tokio tipo konteineriai itin populiarūs Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, Suomijos mieste Tamperėje, kuriame gyvena tris kartus mažiau žmonių nei Vilniuje, įrengta 2800 pusiau požeminių konteinerių. Palyginimui, Vilniuje pusiau požeminių konteinerių įrengta mažiau nei 500.
Pirminė investicija į pusiau požeminius konteinerius yra didesnė nei į antžeminius, tačiau jau po 5 eksploatavimo metų pusiau požeminiai konteineriai įgyja pranašumą, kuris metams bėgant vis didėja. Paskaičiuota, jog retesnis ir greitesnis pusiau požeminių konteinerių eksploatavimas, didesnė jų talpa leidžia net 15–20 proc. sumažinti atliekų tvarkymo kainą.
Įrengiant pusiau požeminius konteinerius, net 60 procentų talpos yra užkasama po žeme. Dėl to šiukšlės yra geriau slegiamos, jų telpa daugiau, atliekų neištąso gyvūnai ar asocialūs asmenys. Skirtingai nei metaliniai konteineriai, šie aptarnaujami tyliai, visiškai nekelia triukšmo, tad galima dirbti ir naktį, ir anksti ryte, netrikdant gyventojų ramybės. Aptarnauti tokius konteinerius patogu net ir tuo atveju, jeigu jie užstatyti automobiliais daugiabučio kieme. Šiukšliavežio kranas iš konteinerio ištraukia maišą, kurio turinys, patraukus virvę, pro dugną subyra į atliekų surinkimo mašiną.
Kinija, kuri pastaruoju metu tapo didžiausia pusiau požeminių konteinerių rinka, yra ir puikiausia patikimumo bandymų laboratorija. Iškalbingas pavyzdys: jeigu Suomijoje konteinerį reikia ištuštinti kartą per dvi savaites, Kinijoje – 3 kartus per dieną. Nepaisant tokio intensyvaus naudojimo, suomiai paskaičiavo, kad per metus vienam konteineriui reikalingų atsarginių detalių kaina vidutiniškai siekia vos 5,4 euro.
Pirmieji Lietuvoje daugiau nei 350 pusiau požeminių suomiškų „Molok“ konteinerių dar 2007 m. įsirengė Druskininkai. „Dabar ir patys druskininkiečiai, ir kurorto svečiai džiaugiasi visiškai kitokia miesto estetika ir švara bei sako neįsivaizduojantys, kad kurorte riogsotų mums vis dar įprasti atžeminiai konteineriai“, – kalba pašnekovė.
Tikėtina, kad jau greitai tokio tipo konteinerių Lietuvoje bus gerokai daugiau, kadangi iš ES struktūrinių fondų lėšų 2014 – 2020 m. laikotarpiui komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai bus skirta 70 mln. Eur.
