„Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad NT rinkos perkaitimas ir galiausiai sprogę kainų burbulai gali turėti itin skaudžių pasekmių vartotojams, su NT sektoriumi susijusiam verslui, o per juos ir šiuos verslus kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo turimų stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu – nauju būsto kainų indeksu, kuris padės geriau ir greičiau pamatuoti NT rinkos temperatūrą“, – antradienį žurnalistams sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Lietuvos bankas numato skaičiuoti ir viešai skelbti pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, vadinamąjį Case-Shiller indeksą. Pagal jį lyginamos to paties ne pirmą kartą parduodamo būsto kainos. Šio indekso metodikos vienas iš žymiausių kūrėjų – lietuviškų šaknų turintis Nobelio premijos laureatas, JAV ekonomistas Robertas Shilleris, daug dėmesio skyręs NT rinkos kainų burbulo reiškiniui.
„Bus žiūrima į būstus, kurie buvo parduoti jau anksčiau, ir lyginamos jų kainos, kai jie buvo parduoti pirmą kartą ir vėliau. Tačiau šio indekso trūkumas, kad pirminė rinka į tokį indeksą nepatenka. Arba būstai, kurie dar niekada nebuvo parduoti. Kad ir kaip bebūtų keista, yra Lietuvoje būstų, kurie 40 metų nebuvo parduoti“, – sakė jis.
Dar vienas trūkumas, kad šis indeksas neatsižvelgia į atvejus, kai būstai, kurie dėl savo savybių ar kitų priežasčių yra dažniau perleidžiami, indekse sudaro neproporcingai didelį svorį, palyginti su jų dalimi būsto fonde.
T.Garbaravičiaus teigimu, iki šiol centrinis bankas neturėjo savos skaičiavimo metodikos ir turėjo remtis kitų šaltinių duomenimis, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“, Registrų centro, Lietuvos statistikos departamento.
„Šis indeksas bus skaičiuojamas kitaip, todėl galėsime palyginti, ar jis rodo tą patį, kaip ir kiti“, – įsitikinęs Lietuvos banko valdybos narys.
Anot T.Garbaravičiaus, skaičiuojant pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, ataskaitinio laikotarpio būsto sandorio kaina yra lyginama su to paties būsto anksčiau įvykusio sandorio kaina. Kadangi lyginamas tas pats būstas, automatiškai atsižvelgiama į specifines būsto charakteristikas, tokias kaip būsto vieta, aukštas, vaizdas pro langą, kambarių išdėstymas ir kt.
Lietuvos banko nuomone, geriausia būtų skaičiuoti 3 subindeksus: visos Lietuvos, Vilniaus ir likusios šalies dalies. Lygiai tokius pačius pjūvius turi Registrų centras ir Statistikos departamentas.
„Jeigu paimti ir Kauną, yra rizika, kad kriziniu laikotarpiu sandorių gali nepakakti“, – aiškino jis.
Registrų centro duomenimis, didžioji dalis sandorių, virš 20 proc., įvyksta Vilniuje. Taip pat daugiausiai Lietuvoje parduodama butų – apie 70 proc. visų sandorių.
Pagal plotą, daugiausiai parduodama 18–50 kv. m butai – daugiau nei pusė. Apie 25 proc. visų sandorių sudaro 50–100 kv. m ploto butai, o didesni būstai nei 100 kv. m sudaro nežymią sandorių dalį.
T.Garbaravičiaus teigimu, nors Lietuvos banko pasikartojančių sandorių indeksas jau artėja prie 2008 metų lygio, tai dar nerodo artėjančios krizės.
„Ekonomika stipresnė ir pajamos didesnės. Tas augimas panašus su ekonomikos augimu. Svarbu, kad nebūtų kalnelių. Mūsų vertinimas, kad temperatūra neperkaitusi. Šilta, bet sveikai šilta“, – aiškino jis.
Pasak T.Garbaravičiaus, po viešos konsultacijos su visuomene ir finansų bei NT rinkos dalyviais bus apsispręsta dėl konkrečios indekso skaičiavimo tvarkos.
