Skandalingų Juodkrantės statybų istorija prasidėjo prieš 15 metų. Jau daugiau nei dešimtmetį vyksta su šiomis statybomis susiję teisminiai procesai. Iš pradžių namams Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Juodkrantėje, buvo išduoti visi leidimai, tačiau vėliau teismų jie buvo pripažinti neteisėtais.
Neskundžiamu teismo sprendimu statytojai dar 2010 metais buvo įpareigoti namus nugriauti. Vėliau buvo bandoma situaciją išspręsti taikiai, pakeisti teritorijų planavimo dokumentus, kad namai taptų teisėtais ir būtų galima išvengti jų griovimo. Bet institucijoms susitarti nepavyko ir neseniai Vyriausybė apsisprendė nutraukti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą ir griauti čia esančius neteisėtus statinius.
Neteisėtų statybų istorija skaudžiausiai gali paveikti niekuo dėtus žmones, kurie iš statytojų nusipirko butus dar tuomet, kai šie buvo laikomi teisėtais, o institucijos priekaištų jiems neturėjo. Gyventojai turėjo atgauti pinigus iš verslininkų, tačiau prasidėjo įmonės bankrotas. O namus statę verslininkai galėjo gauti daugiau nei milijoną eurų iš valstybės, bet ši pinigų suma aplenkė gyventojams įsiskolinusią įmonę.
Verslininkai turėjo grąžinti žmonėms pinigus
Statybų Juodkrantėje, L.Rėzos gatvėje, istorija prasidėjo 2002 metais. Tuomet Neringos savivaldybės taryba patvirtino žemės sklypo detalųjį planą. 2004 metais Neringos savivaldybė statytojui AB poilsio namams „Ąžuolynas“ išdavė statybos leidimą statyti jachtklubą, žuvų restoraną ir jachtininkų viešbučius.
Vėliau teismo nutartyje pažymima, kad „Ąžuolynas“ 2004 metų pabaigoje turėjo 325 akcininkus, tuo metu vienas iš stambiųjų bendrovės akcininkų buvo Stasys Mikelis, kuris ėjo ir Neringos mero pareigas. Vis dėlto teismas konstatavo, kad nebuvo įrodytas šio asmens dalyvavimas priimant valstybinių institucijų sprendimus dėl statybos.
Registrų centre šiuo metu apskritai nėra įrašų apie pastatų nuosavybę. Taigi, pinigus verslininkams už turtą sumokėję gyventojai paties turto oficialiai jau nebeturi.
Po kelių mėnesių, kai buvo gautas statybos leidimas, „Ąžuolynas“ pardavė pradėtus statyti, 7 proc. baigtumo pastatus bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“. Pastaroji užbaigė statybas ir pardavė pastatus žmonėms. 2005 metų pabaigoje namai buvo baigti statyti, valdininkai patvirtino jų pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Maždaug po trijų mėnesių, 2006 metų pradžioje, „Verslo investicijų projektų centras“ vieną namą pardavė dviem žmonėms. Dar po mėnesio 6 skirtingiems savininkams buvo parduotas ir antras namas.
Tik tuomet, tais pačiais 2006 metais, prasidėjo teisminiai ginčai dėl statybų legalumo. Teismai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo statinius, kad jie nebūtų perduoti kitiems asmenims.
Po ilgos teismų karuselės 2010 metais buvo priimtas galutinis sprendimas įpareigojęs statytojus – įmones „Ąžuolynas“ ir „Verslo investicijų projektų centras“ – nugriauti pastatus. Bet tuo pačiu sprendimu buvo pripažinta, kad butus nusipirkę žmonės yra niekuo dėti ir turtą įgijo teisėtai. Teismas konstatavo, kad butus nusipirkę gyventojai turi grąžinti „Verslo investicijų projektų centrui“ pastatus, o verslininkai aštuoniems žmonėms privalo grąžinti 1,3 milijono eurų sumą.
Šis teismo sprendimas niekada nebuvo įvykdytas. Bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“ netrukus po teismo sprendimo paskelbė, kad susiduria su finansiniais sunkumais, vėliau įmonė pradėjo bankrotą. Bendrovės įsiskolinimai buvo dideli, ji turėjo paskolų iš banko, o žmonės atsidūrė kreditorių eilės pabaigoje. Gyventojų teigimu, jie pinigų negavo iki šiol. Žmonės jau seniai prarado viltį iš verslininkų atgauti savo pinigus, mat įmonės bankrotas vyksta jau daug metų.
Liko be pinigų, be turto ir įsiskolinę bankams
Pastatai Juodkrantėje pripažinti neteisėtais, teismų sprendimai nugriauti namus yra galutiniai ir juos privalu vykdyti. Tačiau teismo sprendimu niekuo dėti žmonės neturėjo nukentėti. Vis dėlto realybėje gali nutikti priešingai.
Pastatą Juodkrantėje daugiau nei prieš dešimtmetį įsigijo Juozas Skučas, kurio šeimoje yra ir keturi vaikai. Vyras 15min teigė iš karto supratęs, kad iš įmonės atgauti pinigus bus neįmanoma.
„Mes iš pat pradžių klausimą kėlėme, kad ta restitucinė nutartis yra nieko verta – įmonės kreditoriniai įsipareigojimai buvo labai dideli, vėl klausimas: kas mums sumokės už tą žalą“, – sakė J.Skučas.
Gyventojai ne tik neatgavo iš bankrutuojančių verslininkų priteistų 1,3 milijono eurų, bet ir neteko savo turto. Registrų centre dar 2014 metais aštuoni žmonės buvo išregistruoti kaip turto savininkai. Dabar jų nusipirkti butai oficialiai jiems nebepriklauso, Registrų centre šiuo metu apskritai nėra įrašų apie pastatų nuosavybę. Taigi, pinigus verslininkams už turtą sumokėję gyventojai paties turto oficialiai jau nebeturi.
Teismai, nagrinėdami bylas, konstatavo, kad dauguma gyventojų dėl turto pirkimo buvo įsiskolinę bankams. „Fiziniai asmenys statinius įsigijo paėmę kreditus iš bankų ir įkeitę juos kredito davėjams“, – rašoma teismo nutartyje, kurioje sprendžiama dėl pastatų griovimo.
Butą Juodkrantėje pirkusi Salomėja Rubinienė 15min apibūdino nepavydėtiną situaciją, kurioje atsidūrė: „Mokam mes paskolas iki šiol. Įsivaizduojate: moki paskolas, turto nebeturi, bankas šokiruotas. Bankas sako: palaukit, o kur užstatas dingo? Išregistravo užstatą iš hipotekos, bankas prašo kito užstato. Kviečiasi mus nuolat ir klausia, gal ką nors užstatysime.“
Dabar gyventojai siekia pinigus, kuriuos sumokėjo už butus, prisiteisti iš valstybės, kadangi valstybės tarnautojai palaimino neteisėtas statybas ir išdavė verslininkams visus leidimus.
Vis dėlto, teisme buvo pradėta ir dar viena byla. Gyventojai teigia iš butų, kuriuos reikia nugriauti, neišsikraustysiantys tol, kol neatgaus verslininkams sumokėtų pinigų. Iš tiesų, kol kas viena teismo sprendimo dalis dėl restitucijos nėra įvykdyta – pinigai gyventojams taip ir nebuvo grąžinti, o pastatai nebuvo grąžinti įmonei. Bet bankrutuojanti bendrovė jau kreipėsi į teismą dėl gyventojų iškeldinimo.
Bankas sako: palaukit, o kur užstatas dingo? Išregistravo užstatą iš hipotekos, bankas prašo kito užstato. Kviečiasi mus nuolat ir klausia, gal ką nors užstatysime.
2016 metais byla dėl iškeldinimo teisme buvo sustabdyta. Teismas sustabdė bylą, nes tuo metu Vyriausybėje vyko diskusijos, ar verta neteisėtais pripažintus namus griauti. Buvo ruošiamas naujas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kuris įteisintų minėtus namus.
Tačiau šio plano patvirtinti nepavyko, nes tarpusavyje nesusitarė ir bendro sprendimo nerado dvi institucijos – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ir Kultūros paveldo departamentaras (KPD). Taigi neseniai Vyriausybė nutarė, kad teismo sprendimai bus vykdomi, o namai bus griaunami. Ir byla dėl žmonių iškeldinimo vėl gali tapti aktuali.
Milijonas iš valstybės aplenkė žmonėms įsiskolinusią įmonę
Gyventojus iš butų iškraustyti norinčios įmonės bankroto administratorius teigia, kad pirma žmonės turi išsikraustyti, tuomet reikia nugriauti Juodkrantėje stovinčius pastatus, o tada įmonė iš valstybės prisiteis žalą ir galės grąžinti pinigus žmonėms.
Tačiau Civilinis kodeksas numato, kad restitucija turi vykti tuo pat metu. „Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi“, – rašoma Civiliniame kodekse.
Gyventojų neįtikina pažadai, kad nugriovus namus ir prisiteisus žalą iš valstybės žmonės atgaus verslininkams sumokėtus pinigus. Ir tam yra pagrindo. Verslininkai vieną kartą jau galėjo gauti daugiau nei milijoną eurų iš valstybės, tačiau pinigai aplenkė gyventojams įsiskolinusią įmonę.
„Verslo investicijų projektų centras“ pastatė ne tik du jachtininkų viešbučius, bet ir žuvų restoraną Juodkrantėje. Restoranas taip pat buvo pripažintas nelegaliu, jį „Verslo investicijų projektų centras“ 2013 metais nugriovė. Nugriautam restoranui valstybės tarnautojai taip pat buvo išdavę statybos leidimus ir valstybės vardu leido statyti pastatą, kuris vėliau pripažintas neteisėtu.
Todėl už nugriautą pastatą verslininkai galėjo teisme reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės. Iš tiesų 2015 metais teismas priėmė sprendimą, kuriuo solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteisė 1,1 mln. eurų žalos ir palūkanas. Valstybė sumokėjo 1,2 mln. eurų kompensaciją už nugriautą restoraną. Galbūt iš šios sumos verslininkai būtų galėję padengti bent dalį įmonės skolų. Tačiau valstybės milijonas niekada taip ir nepasiekė bankrutuojančios bei žmonėms įsiskolinusios bendrovės.
2013 metais „Verslo investicijų projektų centras“ perleido žalos iš valstybės reikalavimo teisę kitai įmonei „Meirona“. „Verslo investicijų projektų centro“ tuometinis vadovas ir netiesioginis akcininkas Darijus Vilčinskas anksčiau žiniasklaidai pasakojo, kad reikalavimo teisę kitai įmonei pardavė už šešiaženklę sumą, kuri iš dalies kompensavo įmonės nuostolius.
Sunku pasakyti, kaip buvo iš tiesų ir kiek pinigų realiai buvo sumokėta už reikalavimo teisės perleidimą. Bendrovės „Meirona“ finansinės ataskaitos rodo, kad įmonė buvo prastoje finansinėje padėtyje, per visus veikimo metus, nuo 2010 metų, nėra gavusi jokių pardavimo pajamų, bendrovė buvo nuostolinga. 2013 metų finansinėje ataskaitoje bendrovės įsiskolinimai siekia 376 tūkst. eurų (1,3 mln. litų). Tačiau nėra aišku, kam konkrečiai įmonė buvo skolinga, skolų ji turėjo ir ankstesniais metais.
Įdomiausia yra tai, kad 15min surinkti duomenys rodo, kad įmonė „Meirona“, perėmusi žalos iš valstybės reikalavimo teisę iš žmonėms įsiskolinusio „Verslo investicijų projektų centro“, per akcininkus galėjo būti susijusi su ta pačia įmonių grupe.
D.Vilčinskas – centrinė šios verslo grupės figūra. Jis buvo restoraną Juodkrantėje valdžiusio ir nugriovusio „Verslo investicijų projektų centro“ vadovas ir akcininkas per kitą įmonę. Taip pat jis buvo ilgametis kitos grupės įmonės „VIPC Vilnius“ vadovas, valdybos pirmininkas ir valdybos narys.
Bendrovė „VIPC Vilnius“ valdo dar vieną skandalingą nekilnojamojo turto objektą – buvusius profsąjungų rūmus sostinėje, ant Tauro kalno. Ši įmonė dabar taip pat yra bankrutuojanti, o pastato Vilniaus centre likimas nėra aiškus. Gali būti, kad jį perims Vilniaus savivaldybė prieš tai sumokėjusi verslininkams pinigus už buvusius profsąjungų rūmus. Tačiau įdomioji dalis yra ta, kad niekas nežino, kas iš tiesų valdo šią bendrovę. Už jos akcininkų slepiasi tikras mokesčių rojuose esančių įmonių voratinklis, akcininkų pėdsakai veda į Kiprą, bet tikrojo savininko duomenų ten rasti nepavyks.
Kuo milijoną iš valstybės gavusi bendrovė „Meirona“ gali būti susijusi su „VIPC“ įmonių grupe? Atsakymas slypi akcininkų duomenyse. Tuo metu, kai įmonei „Meirona“ buvo sumokėta milijoninė suma iš valstybės, bendrovę valdė du akcininkai: 85 proc. akcijų turėjo Vitalijus Tichomirovas, o 15 proc. akcijų valdė Nyderlanduose registruota bendrovė „Stichting Administratiekantoor ValMan“.
Ta pati paslaptinga Nyderlanduose registruota įmonė „Stichting Administratiekantoor ValMan“ kurį laiką per kitą įmonę valdė ir profsąjungų rūmų savininkę „VIPC Vilnius“.
Nustatyti, kas yra tikrieji Nyderlandų įmonės savininkai, 15min nepavyko. Olandijos registro duomenys rodo, kad šią bendrovę oficialiai kontroliuoja administracines paslaugas teikianti įmonė Kipre.
D.Vilčinskas: nėra taip, kad pinigai nukeliavo į susijusią bendrovę
D.Vilčinskas 15min teigė, kad žalos reikalavimo teisė kitai įmonei buvo perleista ne tam, kad pinigai aplenktų skolose skęstančią bendrovę. Verslininkas sakė manęs, kad žalos iš valstybės prisiteisti nepavyks.
„2013 metais, įvertinus visas teisines bylos perspektyvas (remiantis nepriklausomomis teisinėmis išvadomis), „Verslo investicijų projektų centro“ kreditorių komiteto sprendimu, buvo priimtas nutarimas parduoti ginčijamas reikalavimo teises. Pažymėtina, kad po reikalavimo perleidimo, pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė pilnai. Akivaizdu, kad šis sprendimas buvo teisingas. Reikalavimo teisė buvo parduota Jūsų minimai bendrovei. Visas lėšas už parduotą reikalavimo teisę gavo „Verslo investicijų projektų centras“, – komentare rašė D.Vilčinskas.
Paklaustas, ar galima sakyti, kad žalos reikalavimo teisė buvo perleista susijusiai įmonei, D.Vilčinskas tai neigė: „Ne, iš esmės taip tikrai nėra. Jūsų minėtos įmonės „Meirona“ akcininkai man nėra žinomi. <...> Tad kaltinimai teisių perleidimu į susijusias įmones yra visiškai nepagrįsti, o su manimi susijusias įmones Jūs galite matyti oficialiuose registruose.“
Verslininkas teigė nežinantis, kas yra tikrieji Nyderlanduose registruotos paslaptingos bendrovės savininkai.
„Man vadovaujant „VIPC Vilniui”, Jūsų minimos bendrovės ar fondo tarp akcininkų ar kitaip kontroliuojančių bendrovę asmenų nebuvo. Tad neturiu jokios informacijos, galinčios jums padėti šiuo klausimu“, – laiške 15min rašė D.Vilčinskas. Vis dėlto Registrų centro duomenys rodo, kad 2017 metų gegužę D.Vilčinskas trumpam tapo „VIPC Vilnius“ direktoriumi kaip tik tuomet, kai įmonę netiesiogiai valdė Nyderlanduose registruota bendrovė.
Be to, D.Vilčinskas tvirtino, kad butus iš jo bendrovės pirkę žmonės galėjo pinigų reikalauti tiesiai iš valstybės, o ne iš jo įmonės, bet šią progą jie praleido.
„2011–2013 m. vyko „Verslo investicijų projektų centro“ restruktūrizacija. Atsižvelgiant į šių žmonių padėtį, į restruktūzacijos planą įtraukiau galimybę parduoti jiems reikalavimo teises iš valstybės (jų sandorių dalyje) už simbolinį vieną litą. Tai būtų reiškę, kad jie įgyja teisę tiesiogiai reikšti pretenzijas valstybei ir savivaldybei, kaip teisių perėmėjai. Tačiau jie nepasinaudojo šia galimybe (matyt, advokatai nepatarė ar blogai patarė). Pasibaigus restruktūrizacijos procesui, jie pradėjo išieškojimą iš įmonės, ko pasekoje paskelbtas bankrotas“, – rašoma verslininko laiške.
Valstybės milijonas išgaravo per kelis mėnesius
Ne ką mažiau mįslinga istorija atsiranda ir sekant pinigų, kuriuos bendrovė „Meirona“ gavo iš valstybės, pėdsakais. Akivaizdu tik tai, kad milijoninė suma iš įmonės išgaravo per kelis mėnesius. Kur nukeliavo šie pinigai, pasakyti sunku.
Teisingumo ministerijos atstovai 15min teigė, kad pinigai jau seniausiai, dar 2015 metų lapkritį, buvo pervesti į bendrovės „Meirona“ sąskaitą.
„Teisingumo ministerija 2015 m. lapkričio 9 d. įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui „Meirona“ solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės buvo atlyginta priteista turtinė žala ir 5 proc. metinių palūkanų (viso 1 282 238 Eur)“, – rašoma Teisingumo ministerijos Finansų skyriaus atsiųstame komentare.
Vos po kelių mėnesių, 2016 metų sausį, įmonė „Meirona“ šių pinigų jau neturėjo. Pinigų bendrovė nebeturėjo apskritai ir dar liko skolinga savo direktoriui, todėl buvo pradėta bendrovės bankroto procedūra.
„Kadangi įmonė šiuo metu jokios veiklos nevykdo, turto neturi ir negalės atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi <...>, todėl nusprendžiu iškelti UAB „Meirona“ bankroto bylą“, – rašoma vienintelio įmonės kreditoriaus ir buvusio bendrovės direktoriaus Valdo Ratkevičiaus 2016 metų sausio 19 dienos sprendime.
Vėliau įmonės kreditorių susirinkimo protokole rašoma, kad bendrovė yra dar skolinga 25 tūkstančius eurų savo buvusiam direktoriui V.Ratkevičiui. 2016 metų kovą įmonė jau buvo likviduota.
Įmonės direktorius atsisakė kalbėti su žurnalistais
Taigi milijono iš valstybės įmonėje „Meirona“ nebeliko per kelis mėnesius. Neaišku, kur tiksliai nukeliavo pinigai. Registrų centre nėra bendrovės finansinės ataskaitos už 2015 metus, būtent tais metais įmonė iš valstybės ir gavo kompensaciją už nugriautą pastatą. 2014 metais „Meirona“ skolos nesiekė nė trečdalio gautos sumos.
15min susisiekė su buvusiu bendrovės vadovu ir vieninteliu kreditoriumi V.Ratkevičiumi, tačiau šis, išgirdęs klausimą apie išgaravusius pinigus, su žurnalistais kalbėti nepanoro.
Pateikiame visą interviu su V.Ratkevičiumi:
– Norėjau pasitikslinti kelis faktus dėl Kuršių nerijos nugriauto restorano. Jūs buvote anksčiau įmonės „Meirona“, kuri dabar jau likviduota, direktorius?
– Nu taip.
– Kaip suprantu, ta įmonė buvo perėmusi žalos reikalavimo teisę ir gavo pinigus iš valstybės, ar ne?
– Taip.
– Ir po dviejų mėnesių maždaug, pagal duomenis, gautas pranešimas Registrų centre, kad įmonė nebeturi pinigų. Norėjau klausti, kur dingo tie pinigai taip greitai?
– Čia, žinokit, įmonės reikalai.
– Bet jūs vadovas.
– Taip, bet aš su žurnalistais nesiruošiu šita informacija dalintis.
– Bet jūs likote vienintelis kreditorius. Kaip suprantu, ta įmonė galiausiai dar liko jums skolinga?
– Žinokit, nenoriu aš komentuoti ir nematau reikalo.
