Šiuo metu Sodų g. 14 (Vilniuje) yra išduotas statybos leidimas viešbučio „Panorama“ rekonstravimo projektui bei patvirtinti daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektiniai pasiūlymai.
„Dėl projekto statybos leidimo gavimo nebuvo kreiptasi“, – 15min teigė Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
Kad „Panorama“ planuoja plėstis ir jį valdanti „Mikotelgroup“ nori šešių aukštų pastatą „pakelti“ iki septynių, taip pat kad „NT plėtros grupė“ šiame sklype planuoja vidutinės ir aukštos klasės daugiabučių projektą, skelbta dar 2019-aisiais.
Tačiau kol kas kildinti daugiabučių šioje vietoje, panašu, nepavyks – mat kitos suinteresuotos pusės – įmonės „Cedruso projektai“ – pretenzijos į šį sklypą pasiekė Lietuvos apeliacinį teismą.
Šis spręs, ar anksčiau taikos sutartimi užbaigtą bylą tarp „Mikotelgroup“ ir šalies institucijų atverti nagrinėti iš esmės, taip pat ar patenkinti „Cedruso projektai“ reikalavimą ginčyti šio sklypo perdavimą „NT plėtros grupei“.
Pagrindiniai faktai
Šiek tiek priešistorės.
Iš valstybės, o tiksliau NŽT, dalį sklypo prie viešbučio „Panorama“ nuomojo pastarąjį valdanti įmonė „Mikotelgroup“. Nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą kartu su sklype esančiais statiniais 2018-ųjų gegužės 28 d. sutartimi ji perdavė atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei bendrovei „NT plėtros grupė“ (toliau – „NT plėtros grupė“).
Registrų centro duomenimis, sutarties sudarymo dieną „Mikotelgroup“ buvo vienintele „NT plėtros grupės“ akcininke. Tačiau netrukus po to „NT plėtros grupės“ nuomos teises ir akcijas ji perleido kitiems asmenims – „Reichtsform auslandischen Rechts“, įmonei „Elektronika.LT“ ir atvirojo tipo informuotiems investuotojams skirtam investiciniam fondui „Taurus Investment fund“, kartu naujiems akcininkams perleistas ir nekilnojamasis turtas bei turtinės „NT plėtros grupės“ teisės.
„NT plėtros grupė“ nusprendė įsigyti sklypą iš valstybės ir neslėpė turintys užmojų jame statyti daugiabučius.
Sandoris patvirtintas remiantis NŽT užsakymu parengtu turto vertinimu, kurį atliko įmonė „Giantus vertinimas“ – šiuo metu jai atliekama bankroto procedūra.
„NT plėtros grupė“ įsigydama sklypą sumokėjo 1,516 mln. eurų – tokia suma sklypą buvo įvertinusi NŽT pasamdyta vertintoja.
Šiuo valstybinės žemės sklypu buvo ir yra suinteresuota ir kita įmonė – „Cedruso projektai“. Mat, pasak jai atstovaujančio advokato Artūro Liutvino, „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros“ vyr. teisininko, 2016 metais su tuometiniu valstybinės žemės sklypo nuomotoju „Mikotelgroup“, ši įmonė buvo sudariusi sutartį, pagal kurią už sutartą kainą turėjo teisę iš „Mikotelgroup“ įsigyti statinius ir valstybinės žemės nuomos teises.
Tačiau įsigyti sklypo ar perimti nuomos teisių įmonei nepavyko. Dabar „Cedruso projektai“ (jų pagrindinis akcininkas yra „Active management group“) atstovai teigia, kad sklypą konkurentai nusipirko už per menką kainą, taip padarydami galimą 4 mln. eurų žalą valstybei.
Pasak A.Liutvino, tuo metu sklypo vertinimą atlikusi įmonė „Giantus vertinimas“ sklypą įvertino labai ribotai – kaip teritoriją automobilių statymo aikštelėms. Nepaisant to, kad investuotojai sklypo akivaizdžiai neperka tam, kad jame būtų paliktos parkavimo aikštelės, mano advokatas, mat teritorijų planavimo dokumentai leidžia sklype statyti daugiabučius, taip pat jau nuo 2019 metų šiame sklype buvo patvirtintas konkretus daugiabučių namų statybos projektas.
„Dar labiau stebina, kad NŽT ir kitos institucijos, net kai joms buvo pateikti nepriklausomų ekspertų turto vertinimai, nenori pripažinti savo klaidų ir aktyviai siekia išsaugoti žalingą sandorį – nė nebando aiškintis situacijos, iš principo neigia kitų vertintojų nuomones, prieštarauja teisminio proceso atnaujinimui“, – sako advokatas, atstovaujantis sklypu suinteresuotai įmonei.
Spalio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme „Cedruso projektai“ prašymu bus sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje praėjusių metų rugsėjį patvirtinta NŽT ir „NT plėtros grupės“ taikos sutartis.
Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2020 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos tarp NŽT ir „NT plėtros grupės“.
Esant dviprasmiškai situacijai, valstybė, atstovaujama prokuratūros, NŽT, Valstybinės teritorijų planavimo ir statytos inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei NTPG nusprendė ieškoti taikaus susitarimo teisminės mediacijos būdu. Pasiekus taikos sutartį, pastarosios pagrindu šis sklypas ir buvo parduotas dabartiniams savininkams – „NT plėtros grupei“.
Suprasti akimirksniu
- Vilniaus apygardos prokuratūra 2020 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos tarp NŽT ir „NT plėtros grupės“. Vis dėlto šis ginčas baigėsi taikos sutartimi.
- „NT plėtros grupė“ 2018 m. gegužės 28 d. iš „Mikotelgroup“ įsigijo dalį Sodų g. 14 sklype esančių statinių.
- Taip pat įmonė įgijo teisę į dalies šio valstybinio sklypo, likusio valstybės nuosavybėje, nuomą.
- Registrų centro duomenimis, sklypas „NT plėtros grupės“ nuosavybėn perregistruotas 2021 m. gruodžio 03 d.
- Valstybinio sklypo dalis, kuri nebuvo perleista „NT plėtros grupei“ , liko išnuomota „Mikotelgroup“, šioje sklypo dalyje šiuo metu yra viešbutis „Panorama“.
- „Cedruso projektai“, kurie šiuo sklypu taip pat buvo suinteresuoti, taikos sutartį skundė, tačiau skundas buvo atmestas.
- „Cedruso projektai“ vėl siekia galimybės įsigyti sklypą ir įrodyti, kad valstybei, parduodant sklypą „NT plėtros grupei“, galimai padaryta 4 mln. eurų žala.
Sklypo įsigijimą norinti ginčyti įmonė „Cedruso projektai“ argumentuoja, kad kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją – UAB „Super status“, kuri šių metų pavasarį parengė turto vertinimo ataskaitą. Joje retrospektyviai pateikta išvada, kad sklypo rinkos vertė praėjusių metų vasario 25 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo surašytas UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimas, buvo 5,49 mln. eurų.
Įdomu tai, kad iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad viena „Giantus vertinimas“ turto vertinimo ataskaita 2021 m. lapkričio 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia. Taigi iš jos nuketėjusiai įmonei buvo priteista daugiau kaip 150 tūkst. eurų žalos atlyginimo. Keli 15min vienas su kitu nesusiję šaltiniai apie šią įmonę atsiliepė kaip apie prastai pagarsėjusią.
Suinteresuotos sklypu šalies teigimu, NŽT užsakytame vertinime, vertinant Sodų g. 14 sklypą, nebuvo atsižvelgta į patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, viešai jau pristatytus planus statyti sklype daugiabučius namus, į sklypo lokaciją miesto centre, pasitelkti abejotini lyginamieji objektai. Kad vertinant panašius atvejus dažniausiai atsižvelgiama į tai, kad sklype bus statomi daugiabučiai, taip pat, kad vertėjo pasirinkti kitą vertinimo metodą sutiko ir nesusiję su atveju 15min kalbinti ekspertai iš NT srities.
Kad tai gali būti tiesa, patvirtina ir 15min gautos nepriklausomo vertintojo, nesusijusiu nė su viena iš suinteresuotų šalių, išvados – nepriklausomas vertintojas paskaičiavo, kad galimai sumokėta trimis milijonais eurų per mažai.
Vis dėlto „Soreinen“ parneris ir advokatas Simonas Skukauskas, atstovaujantis „NT plėtros grupei“, tvirtina, kad „Cedruso projektams“ rūpi ne apginti viešąjį interesą, o asmeninių santykių aiškinimasis – mat, jo teigimu, „Cedruso projektų“ galutinis naudos gavėjas yra Jurgis Petrošius, kurio skolininkai asmeninių prievolių pagrindu buvo „Mikotelgroup“ tuometinis valdybos pirmininkas Rimantas Miknius, taip pat jo sūnus.
Aukciono reikėjo ar nereikėjo?
Šiandien teismų slenksčius ir dėl neišspręstų ginčų su „Mikotelgroup“, ir norėdama iškelti viešumon galimą žalą valstybei minanti įmonė „Cedruso projektai“ teigia pretenzijų į Sodų g. 14 neatsižadanti.
„Iš šios dienos perspektyvos „Cedruso projektai“, pirmiausia, siekia iškelti šią situaciją į viešumą, kadangi žalos darymas valstybei yra visų mūsų principinis interesas. Taip pat įmonė neatsisako galimybės pati siekti įsigyti sklypą sumokėdama teisingą rinkos kainą, jeigu tokia galimybė būtų sudaryta, pavyzdžiui, jeigu NŽT panaikintų sandorį su „NT plėtros grupe“ ir organizuotų sklypo aukcioną“, – sako „Cedruso projektams“ atstovaujantis advokatas A.Liutvinas.
Pasak teisininko, nesuorganizavus aukciono, kuriame galėtų savo kainas siūlyti ir kiti potencialūs pirkėjai, prarastas šansas tokiu būdu rinkos kainą leisti sureguliuoti patiems aukciono dalyviams.
Tačiau NŽT Viešųjų ryšių skyriaus patarėjas Audrius Gelžinis 15min paaiškino, kodėl nebuvo organizuotas aukcionas.
Žemės įstatymas nustato, kad valstybinė žemė parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Tiesa, taikomos tik kelios išimtys.
NŽT: žalos valstybei nėra
Vis dėlto suinteresuotos pusės – „Cedruso projektai“ nuomone, reikėjo ne tik aukciono, bet ir adekvatesnės, sklypo tikrąją vertę atspindinčios, kainos.
„Manome, kad NŽT sklypą, kuris buvo valstybės turtas, privalėjo parduoti už rinkos kainą ir gauti maksimalią naudą“, – įsitikinęs A.Liutvinas ir jo ginama įmonė.
Atnaujinus teismo procesą galėtų būti skiriama papildoma teismo ekspertizė tam, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl tikrosios turto vertės – tai, pasak A.Liutvino, būtų labai paprastas, skaidrus ir logiškas kelias, tačiau NŽT esą tokius pasiūlymus griežtai atmeta.
Tačiau A.Gelžinis atšauna, kad Generalinė prokuratūra neįžvelgė galimos žalos valstybei, ji sutiko su taikos sutartimi.
Be to, A.Gelžinio tikinimu, nustatant parduoto sklypo kainą, buvo vadovaujamasi įstatymų eilutėmis, taip pat ir užsakant parduodamo sklypo individualų vertinimą.
„Turto vertinimas vyko taip, kaip numato teisės aktai. Be to, tai nebuvo vienašalis NŽT sprendimas. Prokuratūra nusprendė, kad toks situacijos sprendimas nedaro žalos valstybei“, – komentavo A.Gelžinis.
Pasak jo, Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.
STT atstovė spaudai Renata Keblienė 15min dėl žemės sklypo Sodų g. 14, Vilniuje pardavimo aplinkybių taip pat pasiūlė kreiptis į AVNT ir pateikti jai rūpimus klausimus, kodėl AVNT nevertino turto vertės nustatymo teisingumo. Pati STT taip pat neįžvelgia galimos žalos valstybei.
AVNT: ataskaita atitinka reikalavimus
AVNT 15min pateikė raštą, kuriame teigiama, kad ji nevertina nustatytos vertinamo turto vertės dydžio – vertinamas vertės dydžio pagrindimas, o ne pats nustatytas vertės dydis.
To paties turto vertė, pasak atsiųsto rašto, nustatyta skirtingų vertintojų, gali skirtis dėl taikytų vertinimo metodų (derinių), jų taikymo būdų, naudojamų prielaidų bei duomenų šaltinių.
„Giantus vertinimas“ ataskaita AVNT buvo patikrinta gavus NŽT paklausimą.
Taryba parengė išvadą – ataskaita atitinka reikalavimus. Tuo metu „Super status“ ataskaitos atitikimo reikalavimams taryba nėra tikrinusi, nes nėra gavusi dėl to paklausimo.
Turto vertinimas paremtas lyginamuoju metodu, lyginamaisiais objektais pasirinkus tris žemės sklypus, esančius atitinkamai Juozo Rutkausko g. (sandorio data 2021-01), Ukmergės g. (sandorio data 2018-05) ir Algimanto Kavoliuko g. (sandorio data 2020-03).
„Konkrečiu atveju dėl žemės sklypo Sodų g. 14, NŽT užsakytoje ataskaitoje taikytas lyginamasis metodas, nurodytos vertinimo metodų (ne)pasirinkimo ir taikymo aplinkybės. Taip pat joje vertintojo paaiškinta, kad lyginamasis metodas buvo pasirinktas todėl, kad vertintojas rado pakankamai įvykusių analogiško ir / ar panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių, lyginamasis metodas taikomas ir yra objektyvus, nustatant vertinamo turto rinkos vertę“, – 15min aiškino AVNT.
Tarnyba pažymėjo, kad renkantis lyginamuosius objektus vertintojai nėra apriboti vietovės, lyginamieji objektai gali būti parenkami ir iš kitų verčių zonų.
„Tokiu atveju turi būti įvertinti vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Taigi NŽT užsakytame vertinime lyginamųjų objektų pasirinkimas yra paaiškintas, atskleisti vertintojo suformuoti lyginamųjų objektų atrankos kriterijai, pasirinkti tos pačios paskirties ir naudojimo būdo žemės sklypai, taikytos pataisos“, – aiškino tarnyba.
Vertintojas, atlikdamas vertinimą lyginamuoju metodu, dažniausiai neturi galimybės įvertinti lyginamųjų objektų teritorijų planavimo dokumentų.
Siekia išspręsti asmeninius ginčus?
„Soreinen“ partneris ir advokatas Simonas Skukauskas, atstovaujantis „NT plėtros grupei“,15min tvirtino, kad visą ažiotažą dėl esą įsivaizduojamo per pigaus sklypo pardavimo kelia „Cedruso projektai“, su kuria susiję asmenys reiškia pretenzijas „Mikotelgroup“ dėl nepavykusių tarpusavio verslo projektų.
Pasak S.Skukausko, „NT plėtros grupė“ turėjo išpirkti žemės sklypo dalį iš valstybės už kainą, nustatytą NŽT pasirinktų vertintojų.
„Cedruso projektai“ į bylą trečiuoju asmeniu įstojo anksčiau – 2021 m. liepos mėn., pateikę 2016 m. kovo 30 d. su UAB „Mikotelgroup“ sudarytą opciono sutartį dėl viešbučio, lošimo namų, sandėlio, kito sklype esančio nekilnojamojo turto ir nuomos teisių į Sodų g. 14 sklypo valstybę žemę pirkimo. Opciono sutartis nebuvo patvirtinta notariškai, nebuvo įregistruota Registrų centre“, – pažymėjo S.Skukauskas.
Pasak jo, „Cedruso projektai“, teisme aiškindami įtartinos opciono sutarties sudarymo aplinkybes, nurodė, kad „Cedruso projektai“ galutinis naudos gavėjas yra Jurgis Petrošius, kurio skolininkai asmeninių prievolių pagrindu buvo „Mikotelgroup“ tuometinis valdybos pirmininkas Rimantas Miknius (kartu su sutuoktine), taip pat jo sūnus.
S.Skukausko teigimu, opciono sutartis sudaryta tarp skolininkų šeimos per Rimantą Miknių faktiškai valdomos bendrovės „Mikotelgroup“ ir kreditoriaus Jurgio Petrošiaus nurodytos bendrovės UAB „Cedruso projektai“. Teisininkas teigia, kad „NT plėtros grupė“ nėra susijusi nei su „Cedruso projektais“, nei su UAB „Mikotelgroup“, nei su šias bendroves valdančių šeimų asmeniniais susitarimais.
Tačiau, Registrų centro duomenimis, „Mikotelgroup“ buvo „NT plėtros grupės“ vienintele akcininke, kai pastaroji įmonė pirko minėtą žemės sklypą.
S.Skukauskui nuostabą kelia tai, kad „Cedruso projektai“ klausimus dėl sklypo vertės kelia praėjus daugiau nei metams po to, kai įstojo į bylą trečiuoju asmeniu ir susipažino su turto vertinimo ataskaita, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos išvadomis.
„Kyla pagrįsti įtarimai, kad, inicijavęs naują privatų sklypo vertinimą, UAB „Cedruso projektai“, galutinis naudos gavėjas, veikiau siekia išspręsti tarpusavio asmenius nesutarimus su UAB „Mikotelgroup“ savininkais, nei apginti viešąjį interesą dėl neva mediacijos metu taikos sutartimi pasiekto valstybės ir „NT plėtros grupės“ susitarimo ginčą baigti „NT plėtros grupei“ sumokant valstybei už sklypą 1,516 mln. eurų“, – tikino advokatas.
Nepriklausomas vertinimas: milijoninė žala valstybei galimai padaryta
15min susipažino su „Cedruso projektai“ užsakytu turto vertinimu.
„Super Status“ 2022 balandžio 11 d. parengė turto vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinus retrospektyviai pateikta išvada, kad sklypo rinkos vertė 2021 vasario 25 d. (t. y. tą pačią dieną, kai buvo surašytas UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimas) buvo 5,49 mln. eurų.
Suinteresuotų šalių teigimu, iš vertinimo ataskaitų turinio yra matoma, kad „Giantus vertinimas“ sklypą vertino neatsižvelgdamas į patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus pagal esamą padėtį (t. y. nebuvo vertinama, kad vietoje sklype esančių stovėjimo aikštelių numatyta statyti 4–7 aukštų daugiabučius), o „Super Status“ patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus įvertino ir pasitelkė atitinkamas specialiąsias prielaidas.
Sklypo projektinė dokumentacija buvo viešai prieinama tiek vienos, tiek kitos ataskaitos rengimo metu, nes 2019 m. balandį buvo parengtas ir visuomenei pristatytas daugiabučių gyvenamųjų namų sklype statybos projektas, po viešo susirinkimo priimtas sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams.
„Cedruso projektai“ vertinimu, „Giantus vertinimas“ vertinimo ataskaitoje formaliai rėmėsi abejotino palyginamumo skirtingo laikotarpio sandoriais (sandoriai sudaryti skirtingu metu esant skirtingai rinkos situacijai, palyginamieji objektai yra kitose miesto vietose, mažiau komerciškai patrauklūs), taip pat nevertino sklypui aktualių teritorijų planavimo dokumentų – todėl sklypą vertino nenumatant galimybių jame plėtoti daugiabučių gyvenamųjų namų projektą (kuris ataskaitos rengimo metu jau buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybėje).
Tuo metu, jų teigimu, „Super Status“ daug dėmesio skyrė teritorijų planavimo dokumentų analizei, pagal tai pritaikė specialiąsias prielaidas ir pagrindė išvadas tuo paremtais konkrečiais skaičiavimais (taikant pajamų metodą).
15min taip pat kreipėsi į vertintoją, nesusijusį nė su viena iš suinteresuotų šalių, kuris galėtų paskaičiuoti, už kokią kainą iš tiesų turėjo būti parduotas minėtas sklypas.
Turtą vertinančios įmonės „Marleksa“ direktorius Marius Kondratas 15min patvirtino, kad išnagrinėjus galimybes ir perspektyvas žemės sklypo dalyje Sodų g. 14, Vilnius (dalies plotas 88,2 arai iš 114,17 arų) nustatyta, kad 2021 vasarį šioje sklypo dalyje teritorijų planavimo dokumentai leidžia (buvo patvirtinti projektiniai pasiūlymai) vystyti (statyti) apie 10 000 kv. m gyvenamosios ir prekybos paskirties patalpų (3–4 aukštų pastatai, apie 180 butų, cokoliniuose aukštuose komercijai skirtos patalpos), papildomai apie 4400 kv. m požeminė aikštelė (kas sudaro apie 130 parkavimo vietų automobiliams).
„Atsižvelgiant į šias galimybes, į sklypo lokaciją, manau, kad tokių perspektyvų sklypo dalies (0,88 ha) kaina minėtai datai turėjo siekti bent 4,5 mln. eurų“, – paskaičiavo „Marleksa“ turto vertintojas.
Tai reiškia, kad maždaug milijonu eurų mažiau, nei įvertino „Cedruso projektų“ užsakytas vertintojas, tačiau smarkiai daugiau, nei NŽT užsakytoje ataskaitoje.
Anot M.Kondrato, 50 tūkst. eurų vieno aro kaina, esant galimybei vystyti daugiaaukštę statybą, vystytojų neturėtu gąsdinti.
Tačiau, panašu, kad vien vertinimų, patvirtinančių, kad sklypas galimai buvo parduotas per pigiai, nepakaks.
Nepriklausomas advokatas: situaciją keistų tai, jei vertinimas būtų pripažintas neteisingu
„AAA Law“ advokatų kontoros advokatas Edvardas Steckis, neatstovaujantis nė vienai iš suinteresuotų pusių, 15min teigė, kad klausimą dėl to, ar valstybinė žemė nebuvo parduota per pigiai, pirmiausia turi užduoti ir tokį interesą turi ginti valstybės institucijos, kadangi tai yra viešasis interesas, kurio ginti kiti privatūs asmenys neturi įgaliojimų.
„Tad suinteresuoti privatūs asmenys, įžvelgdami viešojo intereso pažeidimą, turėtų visų pirma kreiptis į atitinkamas, viešąjį interesą ginančias institucijas, o siekdami apginti savo privačius interesus – inicijuoti teisminius ginčus arba įstoti į jau vykstančias bylas su savarankiškais reikalavimais“, – sako E.Steckis.
Teisininko teigimu, nagrinėjamu atveju taikos sutartį civilinėje byloje pasirašė ir procese dalyvavo tiek valstybę atstovaujanti NŽT, tiek viešąjį interesą ginantis prokuroras, tad sunkoka būtų tikėtis, kad viešojo intereso pažeidimo argumentas būtų labai stiprus pagrindas bylos atnaujinimui.
Pasak jo, tokiais atvejais sėkmingam proceso atnaujinimui turėtų būti atskirame procese nustatytas nusikalstamas NŽT arba viešąjį interesą gynusio prokuroro veikimas, žinomai melaginga nekilnojamąjį turtą vertinusio eksperto išvada, dėl kurios viešąjį interesą atstovaujantys asmenys galėjo būti suklaidinti ir sudaryti taikos sutartį dėl valstybės turto pardavimo nepagrįstai maža kaina.
„Remiantis viešai prieinama informacija, „Giantus vertinimas“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurios pagrindu buvo sudaryta taikos sutartis, teismo sprendimu nėra pripažinta negaliojančia, tad nagrinėjamu atveju ginče yra supriešinami dviejų sklypo įsigijimu suinteresuotų asmenų užsakymu atlikti galiojantys turto vertinimai, gerokai besiskiriantys sumomis. Vis dėlto vien tiktai skirtingi privačių suinteresuotų asmenų atlikti turto vertinimai nesudaro pagrindo atnaujinti jau užbaigtą teisminį procesą. Tačiau, pavyzdžiui, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo UAB „Giantus vertinimas“ atlikta turto vertinimo ataskaita būtų pripažinta negaliojančia, situaciją dėl proceso atnaujinimo galėtų kardinaliai pakeisti“, – akcentuoja E.Steckis.
Vis dėlto vien tiktai skirtingi privačių suinteresuotų asmenų atlikti turto vertinimai nesudaro pagrindo atnaujinti jau užbaigtą teisminį procesą.
Kilus teisminiam ginčui dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos teisingumo, bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas įsitikinti ginčijamos ataskaitos teisingumu, turėtų teisę skirti nepriklausomą teismo ekspertizę su tikslu atlikti retrospektyvinę ekspertizę turto vertei nustatyti ir tokiu būdu nuspręsti, ar turto vertinimo ataskaita yra teisinga ir pagrįsta.
„Tyčia netinkamai ar itin aplaidžiai atliktas turto vertinimas turbūt pats savaime gali lemti nukentėjusios šalies (o šiuo atveju – valstybės) teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau, atsižvelgiant, kad vertintojui iškelta bankroto byla, turbūt sudėtinga įžvelgti galimybę iš tokio juridinio asmens sulaukti realaus žalos atlyginimo“, – pastebi advokatas.
