Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Skurdus prabangos mokestis gali tapti visuotiniu nekilnojamojo turto mokesčiu

Vos 5 milijonai litų vietoje planuotų 17 milijonų – tiek nekilnojamojo turto (NT) arba dar vadinamo prabangos mokesčio pernai surinkta į valstybės biudžetą. Šįmet lūkesčiai tokie patys, todėl greičiausiai valstybės biudžete dėl nesurinkto mokesčio atsivers panašaus dydžio skylė kaip ir pernai – daugiau nei 10 milijonų litų.
Nuosavas namas
Nuosavas namas / 123FR nuotr.

Jei norite sužinoti tikrąją mokesčio naudą valstybės biudžetui, iš surinktų 4,97 mln. litų, kuriuos pernai Lietuvoje sumokėjo 1,8 tūkst. asmenų, dar reikėtų atimti 500 tūkst. litų – apytiksliai tiek, Valstybinės mokesčių inspekcijos teigimu, kainavo mokesčio administravimas. Taigi, bendra mokesčio nauda siekia vos 4,5 mln. litų.

„Yra kurioziškų atvejų, kai masiniu būdu atliekamas vertinimas ir, pavyzdžiui, Trakų rajone stovinti didžiulė sodyba įvertinta vos keliolika tūkst litų“, – sakė N.Mačiulis.

Milijonierių miestas – Neringa

NT mokestį turi mokėti visi fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys arba įsigiję gyvenamosios ar kitos paskirties statinių, kurių bazinė vertė viršija 1 milijoną litų.

Daugiau nei pusė sumos – 3,2 milijono litų – NT mokesčio surinkta Vilniaus miesto savivaldybėje. Antra pagal surinktą sumą yra Neringos miesto savivaldybė – 367 tūkst. litų. Gerokai mažesnė Neringos miesto savivaldybė pagal pajamų iš NT mokesčio surinkimą aplenkė Klaipėdos miesto ir rajono (345 tūkst. litų) bei Kauno miesto ir rajono (240 tūkst. litų) savivaldybes.

Neringos miesto savivaldybės meras Darius Jasaitis skundėsi, kad NT mokesčio įstatyme nestinga spragų.

„Šitą mokestį priversti mokėti ir tie, kurie teismo sprendimu turėtų nugriauti nelegalius namus. Be to, manau, kad Neringos miesto žemės kaina yra neadekvačiai įvertinta žemės verčių žemėlapyje“, – 15min.lt pasakojo jis.

Pasak Neringos mero, Palangoje, surinkusioje 166 tūkst. litų NT mokesčio, žemę ir namus turintys asmenys šį savo turtą gali užstatyti bankui, nuomoti ir elgtis taip, kad šis jiems generuotų pajamas, o Neringoje visa žemė valstybinė, gyventojai neturi teisės jos nuomoti ar daryti verslo, bet žemė įvertinama tokiu pat būdu, kaip ir Palangoje.

Neringos meras pastebėjo, kad dažnai prabangos mokestį turi sumokėti ir paprasti neturtingi vietiniai žvejai, kurių turtas brangiai įvertintas vien dėl to, kad žemė yra Neringos mieste.

Išėjo kaip visada

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad vis dėlto didžioji dalis sumokėjusiųjų mokestį Neringos miesto savivaldybėje buvo ne paprasti nepasiturintys gyventojai.

Kęstutis Glaveckas
Kęstutis Glaveckas

„Žiūrint į tai, kaip Registrų centre (RC) įvertintas turtas, daugiausia pinigų sumokėjo ne tie gyventojai, kurie turi vieną namą. Turėkime omenyje, kad Neringoje daug NT savininkų, kurie ten negyvena ir turi turto kituose Lietuvos miestuose“, – atkreipė dėmesį ekonomistas. Jo manymu, net ir dalis tikrųjų Neringos gyventojų, kurie papuola į apmokestinamų žmonių sąrašą, už butų nuomą gauna nemažas pajamas, tad neturėtų skųstis, jog jiems reikia mokėti NT mokestį.

Paklaustas, kaip vertina valstybės planus šįmet iš NT mokesčio į biudžetą surinkti 17 milijonų. litų, kai pernai surinkta vos 5 milijonai, N.Mačiulis sakė manantis, kad tokie planai nerealūs. Ir prasti mokesčio surinkimo rezultatai neturėtų stebinti – ekonomistai dar prieš įvedant mokestį prognozavo panašias pasekmes.

Opozicinei Liberalų sąjūdžio partijos frakcijai priklausantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas, kuris ankstesnėje Seimo kadencijoje šiam komitetui vadovavo ir buvo valdančiojoje daugumoje, aiškina, kad šio mokesčio nederėtų vertinti kaip pajamų šaltinio. Tai – žingsnis socialinio teisingumo link.

„Buvo padarytas žingsnis į socialinį NT mokestį. Tarptautinis valiutos fondas ir kitos institucijos kalba, kad apmokestinus brangų turtą vėliau reikia nuleisti jo bazę ir mokestį taikyti nuo 100 ar 200 tūkst., – kalbėjo K.Glaveckas. – Žmonės lengvai tokį mokestį apėjo, buvo pagautas tik vienas kitas, o dauguma pasislėpė. Pirminiai skaičiavimai rodė, kad bus surinkta tris kartus daugiau, bet išėjo mažiau, kaip ir su daugeliu mokesčių.“

Mokesčio ateitis miglota

Kalbinti Seimo nariai, savivaldybių politikai ir ekonomikos specialistai sutaria – NT mokestis turi būti visuotinis.

„Pasisakome už bendrą NT mokestį, mažesnę bazę, tam tikras lengvatas – neapmokestinamą dydį ar mažesnį tarifą, kad socialiai jautrūs asmenys nenukentėtų. Galbūt galima galvoti apie pirmojo būsto, kuriame žmogus gyvena, neapmokestinimą“, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

Be to,esą taip pat labai svarbu, kad mokestį administruotų savivaldybės, o ne valstybė. Anot M.Statulevičiaus, šio mokesčio prigimtis yra lėšas rinki į savivaldybių biudžetus ir jas nukreipti gerovės ir infrastruktūros kūrimui tose savivaldybėse. O dabartiniu atveju nustatytas bendras 1 proc. tarifas visoms savivaldybėms, o mokestis renkamas į valstybės biudžetą.

N.Mačiulis, paklaustas, ar turėsime visuotinį NT mokestį artimiausiu metu, svarstė, kad greičiausiai tokio mokesčio nebus dar bent ketverius metus – iki kitų Seimo rinkimų. Esą šį mokestį įvesti geriausia tuomet, kai šalyje itin kebli ekonominė padėtis arba iškart po rinkimų, nes visuotinis NT mokestis, turint omenyje tai, kad Lietuvoje nuosavame būste gyvena 93 proc. asmenų, būtų labai nepopuliarus. O iš šios Vyriausybės, pasak ekonomisto, sunku tikėtis nepopuliarių sprendimų.

Pasak N.Mačiulio, siekiant gauti maksimalios ekonominės naudos iš jau esančio NT mokesčio, geriausia išeitis būtų bent jau suvienodinti masinį turto vertinimą atliekančio Registrų centro (RC) duomenis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis

„Yra kurioziškų atvejų, kai masiniu būdu atliekamas vertinimas ir, pavyzdžiui, Trakų rajone stovinti didžiulė sodyba įvertinta vos keliolika tūkst litų. Jei RC atsispindėtų ta kaina, kuri užregistruota, galima būtų surinkti ne kelis, o keliasdešimt milijonų litų“, – spėja ekonomistas.

Tektų apmokestinti rinkėjus

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Artūras Skardžius taip pat kalba, kad NT mokestis turėtų būti visuotinis, ir užsimena, jog patogiausia jį įvesti dabar – naujosios Vyriausybės kadencijos pradžioje. Jis priminė, kad socialdemokratų rinkimų programoje toks mokestis yra numatytas ir turėtų būti įvestas.

Tačiau čia pat A.Skardžius prabyla ir apie trikdžius, kurie gali neleisti visuotinio NT mokesčio įvesti jau per Seimo rudens sesiją – artėja Europos Parlamento ir prezidento rinkimai.

Dar viena kliūtis mokesčiui – jautrios pokyčiams socialinės grupės, kurių didelė dalis yra statistiniai socialdemokratų rinkėjai.

„Yra per didelė dalis turto, kuris sukurtas sovietmečiu ir tolygiai paskirstytas per investicinius čekius. Buvo išsiperkamos ir įmonės, ir privačios žemės, ir visa kita. Dalis to turto yra pas vyresnio amžiaus žmones – kolektyviniai sklypai, sovietmečiu pastatyti namai. Jei nustatytume didelį apmokestinimą, kai pensijos yra gana mažos, sukeltume visuomenės pasipriešinimą“, – nuogąstavo A.Skardžius.

Kaip išvengti prabangos mokesčio?

Advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba atskleidžia, kad vienas populiariausių ir paprasčiausių legalių būdų išvengti NT mokesčio – tą turto dalį, kuri viršija milijoną litų, perrašyti giminaičiams, pavyzdžiui, pilnamečiams vaikams. Dovanojimo sandoris yra neapmokestinamas.

NT mokesčio taip pat galima išvengti fiktyviai pardavus dalį turto artimam giminaičiui ar kitam žmogui arba išsiskyrus – po skyrybų, jei nenustatyta kitaip vedybų sutartyje, paprastai šeimos turtas padalinamas perpus.

Dalis Lietuvos gyventojų, kurių turtas Registrų centre buvo įvertintas daugiau kaip milijonu litų, suskubo atlikti ir individualius vertinimus. Po jų turto vertė buvo mažesnė, nei nustatyta Registrų centro. Tačiau G.Žlioba atkreipia dėmesį, kad Registrų centras ne visuomet pakeičia turto vertę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?