Su vaiku – į gatvę
19-metė mergina, užaugusi vaikų namuose, su vasarį gimusiu kūdikiu ant rankų atėjo į priėmimą pas Vilniaus vicemerą Gintautą Palucką. Šiuo metu ji gyvena beveik gatvėje, tačiau nei tai, kad ji yra našlaitė, nei kad vieniša mama su kūdikiu, nesuteikia šiai merginai jokių privilegijų socialinio būsto laukiančiųjų eilėje. Vaikų namuose užaugę vaikai sulaukę pilnametystės gauna vienkartinę išmoką (kiek daugiau nei 2,8 tūkst. eurų) įsikurti ir privalo gyventi savarankiškai.
„Kažkada mes siūlėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pakeisti įstatymą, kad pilnametystės sulaukusiems vaikų namų auklėtiniams duotume ne pinigus, kuriais jie ne visada moka disponuoti, bet suformuotume specialiai jiems skirtų butų fondą (5, gal 10 butų). Čia tie vaikai turėtų pirmenybę apsigyventi terminuotam laikui, tarkim, trejiems metams, kol užsikabintų gyvenime. Bet buvo pasakyta, kad tai netikslinga“, – rankomis skėsčioja G.Paluckas.
Galimybių padėti šiai mergina yra: ji turi galimybę laikinai pagyventi Moterų krizių centre, galbūt gauti kompensaciją būstui – 150 eurų (kurių jai neužteks), savivaldybė gali skirti vienkartinę finansinę paramą. Tačiau tokių sprendimų tenka ieškoti, sistemos nėra.
Keli šimtai eurų – ir socialinio buto nėra
Tokių istorijų – ne viena. Daugybė yra ir kitokių, kai žmonės praranda teisę į socialinį būstą, kadangi jų pajamos viršija nustatytas įstatymų. Tarkim, šeima, kurios ir vyras, ir žmona turi judėjimo negalią, dirba, stengiasi kabintis į gyvenimą. Pateikę pajamų deklaraciją jie sužino, kad metinės jų pajamos viršijo numatytąsias įstatyme 400 eurų.
„Įstatymas reikalauja juos iškraustyti. Arba – butą iš socialinių būstų fondo perkelti į savivaldybės būstų fondą, tačiau tuomet nuomos mokestis išauga tris kartus ir tampa šiai šeimai sunkiai įkandamas. O galbūt galėtume ne iškraustyti žmones, kurių pajamos minimaliai viršija nustatytą normą, o po truputį, nuosekliai didinti nuomos mokestį iki ribos, kai nuomos mokestis jau sudarys mažiau nei 20 ar 30 proc. bendrų pajamų“, – apie galimus pokyčius, kad į gatvę nereikėtų mesti tokių šeimų ar močiučių, kurių pajamos staiga padidėjo gavus kompensaciją už kažkada nubrauktą senatvės pensiją, kalbėjo G.Paluckas.
Tačiau dabar situacija tokia, kad, pasak G.Palucko, socialinės paramos – tiek finansinės, tiek būstu – skyrimo tvarka neskatina žmonių stengtis, dirbti, deklaruoti visas pajamas: „Jeigu tu tai darai ir tavo pajamos viršija bent kiek nustatytą ribą, valstybė tave nubaudžia išbraukdama iš eilės socialiniam būstui gauti arba liepdama išsikraustyti. Tai yra šiek tiek ydinga praktika.“
Eilėje – 2 tūkstančiai laukiančiųjų
Galbūt galėtume ne iškraustyti žmones, kurių pajamos minimaliai viršija nustatytą normą, o po truputį didinti nuomos mokestį iki ribos, kai nuomos mokestis jau sudarys mažiau nei 20 ar 30 proc. bendrų pajamų“, – sakė G.Paluckas.
Eilės socialiniam būstui gauti Vilniuje visada buvo didelės. Vienu metu laukiančiųjų skaičius siekė net 7 tūkst., tačiau pradėjus tikslinti sąrašus, eilė sutrumpėjo iki 2 tūkst.
Šiek tiek ją patrumpins ir lapkritį suplanuotas pabaigti namas Linksmojoje gatvėje. Čia bus įrengta 80 naujų butų ir darbams užbaigti suplanuota skirti refinansavus savivaldybės skolas sutaupytus beveik 600 tūkst. eurų.
„Šitas namas nebaigtas stovi jau apie pusantrų metų. Dabar tikslinant biudžetą politine valia buvo surasta pinigų, nes pagrindiniame biudžeto projekte tam lėšų nebuvo numatyta. Jau atlikta 89 proc. šio namo statybos darbų, tai apmaudu, kad stovi pastatas su 80 butų, bet negali jais disponuoti, negali eilės sutrumpinti“, – kalbėjo G.Paluckas.
Socialinių būstų fondą ketinama papildyti ir kitais metais. Iš Europos Sąjungos fondų gavus lėšų ketinama kitąmet tame pačiame sklype Linksmojoje gatvėje pastatyti dar vieną namo korpusą, dar apie 150 butų ketinama už tuos pačius pinigus nusipirkti. Be to, savivaldybė pardavinėja nusidėvėjusius, didelio remonto reikalaujančius butus ir namų dalis, šios lėšos kaupiamos ir už jas taip pat bus perkami socialiniai būstai. Tikimasi, kad bus surinkta apie 500–600 tūkst. eurų ir nupirkta apie 30–40 butų.
Padės nuomotis
Dar vienas pinigų šaltinis – savivaldybės butų nuoma, per šiuos metus, pakėlus nuomos kainas, tikimasi surinkti apie milijoną eurų. Visos šios lėšos taip pat bus skirtos arba įsigyti socialinius butus, arba įsteigti atskirą fondą, iš kurio bus kompensuojama dalis nuomos mokesčio sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
Problemų susirasti nuomojamą butą ypač daug kyla jautresnių socialinių grupių šeimoms – daugiavaikėms mamoms, romams ir pan. Todėl savivaldybės įmonė ketina ilgam laikui nuomotis butus (5 ar net 10 metų) ir juos pernuomoti tokioms šeimoms. Kaina joms taip pat sumažėtų, tarkim, savivaldybė išsinuomos būstą už 250 eurų, gavus valstybės kompensaciją, prisidėjus savivaldybei daugiavaikė šeima teturės susimokėti apie 70 eurų.
