Donato pasipiktinimą sukėlė butas Vaduvos g. 12 name. Jo teigimu, čia esančiame socialiniame bute gyvenantys žmonės yra įsiskolinę daugiau nei 4,344 tūkst. eurų (15 tūkst. Lt), vaikų iki 18 metų neturi.
Skolos gyventi netrukdo
„Bet gyvena ir niekas nesiruošia jų kraustyti, nors įstatymuose parašyta, kad tokius iškrausto. Pateikiau „Vilniaus būstui“ mokėjimų už butą kvitus, nes jie tiesiog juos išmeta laiptinėje, pateikiau, kad jie skolingi ir gyvena socialiniame būste. O man atsakė, kad jie tvarkingai gyvena, todėl skolos netrukdo“, – piktinosi eilėje gauti socialinį būstą laukiantis vyras.
Jo teigimu, savivaldybė ir jos įmonė paprasčiausiai nieko nedaro, kad gautų pinigus už socialinius butus. „Ima pyktis, kaip valdžia nieko nedaro, o gauna pinigus, kad kontroliuotų socialinius būstus“, – įsitikinęs Donatas.
Prieš savaitę Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, kuruojantis socialinius klausimus savivaldybėje, „Facebook“ paskelbė įrašą apie kelis aplankytus socialinius būstus. „Turėjau laisvą valandą ir laisvų socialinių butų sąrašą. Perbėgau greituoju būdu. Kai kuriuos butus drąsiai NT agentūroms atiduočiau. Už vieno parduoto kainą pusantro „normalaus“ soc. būsto nupirkčiau“, – rašė vicemeras ir čia pat pateikė bent kelis pavyzdžius Užupyje, kuriuos išties būtų geriau parduoti, o gautus pinigus investuoti į naują būstą, kuriame žmonės galėtų gyventi ir jam nereikėtų kapitalinio remonto.
Pasikeitę teisės aktai leidžia Vilniaus savivaldybei parduoti dalį savo turimų socialinių būstų, kurie nėra tinkami gyventi, jų net remontuoti neapsimoka.
Eilėje – 6 tūkst. laukiančiųjų
Iki šių metų norintieji gauti socialinį būstą galėjo patekti į šešias laukiančiųjų eiles. Dabar eilė viena, bet labai ilga – joje apie 6 tūkst. vilniečių. Būstai skirstomi pagal paraiškos pateikimo laiką.
Beveik visi apie 1,5 tūkst. socialinių butų yra apgyvendinti, nors kai kurie tikrai apgailėtinos būklės. „Socialinio būsto sąrašas dėl keleto priežasčių kelia problemų: visų pirma, dėl netinkamos apskaitos – vis iš kažkur atsiranda būstai, neregistruoti, neinventorizuoti. Antras dalykas – yra nemažai apleistų butų, jie neremontuoti, neatnaujinti, jiems neskirta pakankamai lėšų galbūt ir dėl politinio prioriteto stokos“, – apie problemas kalbėjo G.Paluckas.
Vicemeras neneigia, kad dalis socialinių būstų gyventojų yra labai stipriai įsiskolinę, bet jų niekas į gatvę neiškrausto. Čia G.Paluckas įžvelgia ir pačių gyventojų, ir savivaldybės bei jos įmonės „Vilniaus miesto būstas“ kaltę.
Socialinio būsto nuoma lengvatinėmis sąlygomis kainuoja kokius 50 eurų, o įsiskolinimas už būstą siekia 2,5 tūkst. eurų. Tai kiek laiko reikia nemokėti, kai jau turime tokią skolą? – klausė G.Paluckas.
„Socialinio būsto nuoma lengvatinėmis sąlygomis kainuoja kokius 50 eurų, o įsiskolinimas už būstą siekia 2,5 tūkst. eurų. Tai kiek laiko reikia nemokėti, kai jau turime tokią skolą? – klausimą kėlė G.Paluckas. – Trūksta labai aiškaus informavimo mechanizmo. Daugelis tų gyventojų turi prastus socialinius įgūdžius, gyvenimo įpročius, jiems tiesiog reikia padėti nuolat tą informaciją apie mokėjimus gauti ir nuolat priminti. Juk kažkokias pajamas jie gauna – socialines išmokas, kažkur dirba ir pan.“
Skirsto lengviau
Naujai sostinės politikams pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąraše šiuo metu yra 2656 butai. Daugiausia – Senamiestyje (330), Vilkpėdėje (216), Pilaitėje (197). Neretai kyla klausimų, kodėl savivaldybei priklausančiuose butuose gyvena žmonės, tikrai galintys pasigirti ir prabangiais automobiliais, ir dideliais uždarbiais. Kaip patikslina G.Paluckas, savivaldybės būstuose gyvena ne socialiai remtini asmenys.
„Savivaldybės būstu yra disponuojama laisviau, galima jį skirti ne eilės tvarka, galima skirti pagal atskiras paprogramas, tarkim, jaunoms šeimoms, specialistams, imigrantams. Tai tik politinis sprendimas. Kitas dalykas – jiems taikoma visiškai kitokia nuomos mokesčio kainodara. Dabar turime patvirtintą tvarką, kai kaina kinta nuo to, kur yra tas būstas ir kokios būklės“, – aiškino G.Paluckas.
Pasak vicemero, susidarė kurioziška situacija: šiuose butuose gyvena žmonės, kuriems netaikomi socialinio būsto skirstymo kriterijai – nesi socialiai remtinas, bet gyveni savivaldybės būste. „Kažkada buvo įgyvendinamos valstybės garantijos ir pagal įvairias aplinkybes buvo suteikiami tie būstai. Dabar pasiturintys žmonės gyvena tuose butuose, iš ten jie gali išsikelti tik tada, jeigu tame būste susidarys ne itin palankios gyvenimo sąlygos arba nuomos kaina artės prie rinkos kainos“, – apie šių gyventojų iškraustymą kalbėjo vicemeras.
Su mersedesu – į savivaldybės būstą
„Žmonės piktinasi kartais – štai važinėja su mersedesais, o gyvena socialiniame būste. Ne, tie žmonės negyvena socialiniame būste, jie gyvena savivaldybės butuose. Bet mes norime padaryti taip, kad tokie žmonės negyventų miesto savivaldybei priklausančiuose būstuose, – aiškino vicemeras.
Kaip tik dėl šių priežasčių ir nuspręsta keisti nuomos įkainius. Jeigu savivaldybės būstas yra Senamiestyje, geros būklės, tuomet jo nuomos kaina tikrai bus gerokai aukštesnė nei kambario ar dviejų bendrabutyje Naujojoje Vilnioje. Tokiu būdu gerų butų nuoma bus panaši į rinkos kainą, savivaldybė tikisi surinkti daugiau lėšų, o už jas remontuos socialinius būstus.
„Žmonės piktinasi kartais – štai važinėja su mersedesais, o gyvena socialiniame būste. Ne, tie žmonės negyvena socialiniame būste, jie gyvena savivaldybės butuose. Bet mes norime padaryti taip, kad tokie žmonės negyventų miesto savivaldybei priklausančiuose būstuose, nes atsilaisvinę šie butai pereina į socialinių būstų fondą ir juose gyventi galėtų tie, kuriems labiausiai reikia“, – aiškino vicemeras.
Beje, mokesni vilniečiai, laukiantys socialinio būsto, gali pretenduoti ir į kitokią paramą – vietoj socialinio būsto rinktis kompensaciją. Tereikia legaliai išsinuomoti butą ir pateikti savivaldybei dokumentus. Tuomet gali būti kompensuojami 5 eurai už vieną kvadratinį metrą, bet ne daugiau nei už 8 kvadratinius metrus. Bendra paramos suma vienam asmeniui yra apie 40 eurų. Tokiu būdu trijų asmenų šeima gali gauti 100–120 eurų kompensaciją.