Įsigijo banko antrinė įmonė
Šiemet iš sąstingio gali pajudėti ir Laisvės pr. 80 esančios „Dangaus miesto“ statybos. Čia jos nevyko dėl susikirtusių Medicinos banko ir daugiaaukštį stačiusios įmonės „Sostinės būstas“ interesų.
Šių metų balandžio mėnesį SEB banko grupės įmonė „Litectus“ iš bankrutuojančios bendrovės „Vyrokas“ įsigijo dar 2005 m. pradėtą statyti Konstitucijos pr. 15 esantį pastatą „Arfa“. SEB bankas buvo pagrindinis bendrovės kreditorius.
„Arfa“ turėjo tapti aukščiausiu gyvenamuoju pastatu Lietuvoje, tačiau statybos nebaigtos iki šiol. Iš pradžių 2008 m. numatyta statybos darbų baigtis nukelta į 2010 metus. Vėliau pastatą stačiusiai bendrovei „Vyrokas“ iškelta bankroto byla, kuri vis dar tebesitęsia.
15min.lt žiniomis, sandorio vertė galėjo siekti apie dvidešimt milijonų litų, tačiau konkrečios sumos neatskleidė nei „Litectus“ vadovas Edvinas Malevskis, nei bankrotą administruojančios bendrovės atstovas. Tačiau jie abu patvirtino, kad toks sandoris įvyko.
Informacija apie varžytinėse įsigytą turtą viešai skelbiama Lietuvos bankroto departamento tinklalapyje, tačiau balandžio mėnesio duomenų, kai vyko varžytinės dėl šio turto, jis nekaupia ir informacija apie šias varžytines jau pašalinta.
Ką bus siekiama daryti su naujuoju pastatu, kol kas taip pat neaišku. E.Malevskio teigimu, per keletą mėnesių turėtų būti atlikti būtiniausi tvarkymo darbai, o tuomet – per vieną ar du mėnesius priimtas tolesnis sprendimas dėl pastato.
SEB taip pat priklauso ir už 11 mln. litų varžytinėse įsigytas Lietuvos kino teatras.
„Litectus“ vadovas sako, kad daugiau panašaus dydžio objektų kaip Lietuvos kino teatras ar „Arfa“ neturi.
Trukdo nesutarimai su banku
Šiemet iš sąstingio gali pajudėti ir Laisvės pr. 80 esančios „Dangaus miesto“ statybos. Čia jos nevyko dėl susikirtusių Medicinos banko ir daugiaaukštį stačiusios įmonės „Sostinės būstas“ interesų. „Sostinės būsto“ vadovo Nikolajaus Melniko nesutarimai su Medicinos banku tęsėsi nuo 2010 – ųjų metų. Tais metais Medicinos bankas bendrovei iškėlė bankroto bylą, tačiau vėliau įmonei pavyko pasiekti, kad būtų pradėtas restruktūrizacijos procesas.
„Tik šiemet baigėme rasti sunkiai gimusį kompromisą su banku. Sutarėme, kad mums būtų leista atnaujinti statybą ir atsiskaityti su rangovais statomu turtu, o bankas įsipareigotų sutikti su turto vienetų (butų, garažų) registravimu ir tuos turto vienetus atiduoti, jei jie atitiks statybos reikalavimus“, – kalbėjo N.Melnikas.
Pasak jo, birželio 18 dieną bus kreditorių susirinkimas, kuriame turėtų būti patvirtinti sutarčių projektai su banku ir vėliau, patvirtinus dokumentus ir įsiteisėjus sprendimui, turi būti pasirašytos rangos sutartys bei prasidėti baigiamieji statybos darbai. Planuojama statybos darbus atnaujinti šiemet, o pabaigti kitąmet.
Nesibaigiančios bankroto procedūros
Vienas didžiausių trikdžių atnaujinti statybas yra užsitęsusios įmonių bankroto procedūros. Jau seniai šalia Trinapolio gatvės gatvės stovi bendrovės „Faulana“ statytas daugiaaukštis, kurios valdymą perėmęs bankroto administratorius.
Fabijoniškių gatvėje taip pat stovi ir nebaigtos „Fabijoniškių ložės“ griaučiai. Pastatas anksčiau priklausė bendrovei „Mažoji statyba“. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi bendrovei „Mažoji statyba“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta „Renavita“.
Pasak bankrotą administruojančios bendrovės atstovės Renatos Kaladytės, pastatas „Mažajai statybai“ nepriklauso ir niekada nepriklausė – esą ji valdo tik žemę, kurią įkeisto turto savininkas pasiėmė bankroto proceso metu. Kas yra pastato savininkas, R.Kaladytė sakė nežinanti.
 |
| Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys |
Bankroto administratorius „Valeksa“ perėmė ir kadaise bendrovei „Office m3“ 2008 m. pradėtą statyti Mindaugo 1 a. esantį verslo centrą. Turtas šiuo metu antrą kartą parduodamas varžytinėse.
„Dalis statybų nejuda, kadangi per krizę turtas buvo prarastas, daug jo perėmė bankai. Bet yra viltis, kad bankai bent norėdami atgauti tas lėšas, kurios buvo paskolintos, apkarpo statybų apetitus, kad vietoje perdėtai intensyvaus užstatymo atsiras tai, kas realu“, – pasakoja Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys.
Vienas pastatų, kuriam apkarpytas plėtros apetitas – buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje turėjęs iškilti antrasis „Akropolis“. Pastatą ir teritoriją „Akropolis Group“ iš Lietuvos valstybės įsigijo už daugiau nei 40 mln. litų.
„Akropolis Group“ Plėtros departamento vadovas Arvydas Tyla sakė, kad šiuo metu vyksta konceptiniai teritorijos projektavimo darbai, bet nesiryžo spėlioti, kad galėtų būti pradėtos statybos.
„Pasikeitusi ekonominė situacija, konkurencinė aplinka taip pat paskatino mus peržiūrėti „Velgos“ projekto apimtis. Iš naujo vertiname, kokio dydžio prekybos ir pramogų centras čia galėtų įsikurti, kokie dar NT vystymo projektai galėtų būti įgyvendinami buvusios gamyklos teritorijoje“, – kalbėjo A.Tyla.
Ginčai tarp savininkų
„Pastaruosius ketverius metus rinkoje buvo išlikusios tik didžiosios įmonės, kurios nebankrutavo, o šiuo metu atsiranda smulkesnių projektų, dabar kuriasi naujos bendrovės, neturinčios patirties NT rinkoje“, - kalbėjo S.Vagonis.
„Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius atkreipia dėmesį, kad per krizę pradėtų namų statybos atnaujinamos pastaruosius kelerius metus. Esą šiuo metu nepabaigti projektai yra paklausūs ir norinčiųjų juos įsigyti yra, tačiau sandorių nepavyksta sudaryti dėl ginčų.
„Dabar galime pamatyti ne vien pastatą vaiduoklį, kuris buvo įkeistas bankui. Pavyzdžiui, pastatas buvo pervertintas, bankroto procedūros savininkai yra užginčiję vertę ir pastatas vertinamas iš naujo. Tų projektų neišvystymas greičiausiai yra susijęs su nesutarimu tarp kreditorių ir bankroto administratorių, buvusių ir naujų savininkų“, – aiškino A.Antanavičius.
Pasak jo, neretai kreditoriai būna ir bankų grupių dukterinės bendrovės, kurios turi atlikę savo turto vertinimą ir kitiems jo parduoti neskuba.
Didins NT mokestį
Kad statybos atsigauna, liudija ir investuotojų ryžtas įgyvendinti jau užmirštus projektus. Vienas jų – dešiniajame Neries krante neseniai pradėtas statyti verslo centras „Quadrum“, iškilsiantis vietoje beveik dvidešimtmetį stovėjusio pastato vaiduoklio epitetą gavusio pastato Konstitucijos prospekte. Verslo centre turėtų įsikurti banko DNB būstinė, į statybas iš viso bus investuota 260 mln. litų.
Šalia „Quadrum“buvusio „Vilniaus prekybos“ akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus valdomam fondui „Lords LB Baltic Fund II“ per įmonę „Lords LB Asset Management“ priklausanti bendrovė „K29“ pradėjo statyti A klasės biurų kompleksą.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, investicijos į dešinįjį Neries krantą, kuriame šiuo metu vykdomi 9 statybų projektai, jau pasiekė 500 mln. litų.
Nugriauti ir Vilniaus miesto savivaldybei šalia Kalvarijų turgaus priklausę pastatai.
Atsiranda naujų vystytojų
Apie bendrą NT rinkos atsigavimą ir didėjantį optimizmą NT rinkoje dažniau kalba ir ekspertai.
 |
| Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis |
Šių metų gegužės mėnesį, išankstiniais Registrų centro duomenimis, buvo sudaryti 2474 sandoriai. Tai – 31 procentu daugiau nei pernai tuo pačiu metų laiku. Tai – didžiausias sandorių skaičius per pastaruosius penkerius metus.
Tačiau, pasak „Ober Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, tai nereiškia, kad greitu metu ims kilti NT kainos, mat sandorių skaičius auga jau kuris laikas, o butų brangimo nematyti.
„Sandorių kiekis auga pastaruosius trejus metus, jau pasiektas krizės pradžios lygis, bet piko dar nėra. Ši tendencija rodo, kad paklausa būstui yra ir žmonės vis labiau pasitiki NT rinka“, – kalbėjo S.Vagonis.
Augantis sandorių skaičius – stimulas investuoti ir NT bendrovėms. Statybų bendrovė „Eika“ pranešė didinanti investicijas į Pilaitės mikrorajono plėtrą nuo 20 iki 27 mln. litų. Esą poreikis didinti investicijas atsirado augant paklausai.
S.Vagonis atkreipia dėmesį, kad vis dažniau NT projektų imtis susigundo ir mažiau žinomos bendrovės: „Atsiranda smulkioji vystytojų rūšis – neprofesionalūs vystytojai. Pastaruosius ketverius metus rinkoje buvo išlikusios tik didžiosios įmonės, kurios nebankrutavo, o šiuo metu atsiranda smulkesnių projektų, dabar kuriasi naujos bendrovės, neturinčios patirties NT rinkoje.“
NT mokesčio rykštė
Tačiau, nepaisant nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimo, Vilniuje dar pilna pradėtų apleistų senų pastatų. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje yra 101 neprižiūrimas pastatas. Daugiausiai jų yra Šnipiškių, Verkių seniūnijose, taip pat nemažai ir Vilniaus Senamiestyje.
Neprižiūrimų senų pastatų savininkus sostinės savivaldybė mėgins sutramdyti padidinusi NT mokestį. Praėjusią savaitę sostinės taryba pasitvirtino NT mokesčio tarifus kitiems metams. 2,5 proc. pastato vertės sieksiantis metinis mokestis bus taikomas NT, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., bet jis jau faktiškai naudojamas. Taip pat bus apmokestinamos apleistos arba ne pagal paskirtį naudojamos patalpos.
