Vertinimui ekspertai pasirinko penkiolika naujai pastatytų ar baigiamų statyti sostinės daugiabučių. Visi jie pačių vystytojų pristatomi kaip labai pažangūs, ekologiški, modernūs, šilti ir puikiai suplanuoti. Ar šios deklaracijos atitinka realybę? Į šį klausimą atsakyti padėjo „Ateities miestų“ suburti skirtingų sričių ekspertai.
Atsižvelgdami į kitose šalyse taikomas vertinimo sistemas (pavyzdžiui, angliškąją BREEAM), jie analizavo naujus daugiabučius pagal šešis skirtingus kriterijus: urbanistiką, infrastruktūros lygį, energinį efektyvumą, ekologiją ir aplinkos apsaugą, inžinerinius sprendimus, architektūrą bei kainos ir kokybės santykį (kv. m kaina).
Būti „žaliu“ tapo madinga
Kartais vystytojai projektą pristato kaip labai pažangų, tačiau pradėjus jį analizuoti atidžiau paaiškėja, kad tos naujovės kartais būna kosmetinės, su pastato „žalumu“ neturinčios nieko bendra. Pavyzdžiui, tai gali būti tik naujovės, susijusios su būsto inžineriniais sprendimais: automatinės durys, vaizdo stebėjimo kameros, skaitmeninė šilumos apskaita ir panašiai.
Su šia įžvalga sutinka architektas Algirdas Kaušpėdas. Kalbėdamas apie šiandieninę situaciją NT rinkoje jis pabrėžė, kad visuomenė vis labiau vertina žaliuosius kriterijus, į tai atsižvelgia ir vystytojai.
„Būti „žaliu“ madinga. Tačiau kartais tai tik marketingas ir pažangos imitavimas. Vystytojai tarsi lyg ir daro kažką, bet į tai investuoja minimaliai, parodomai. Tačiau viskas susiveda į rinką – NT projektų nepapratai daug, didelė konkurencija ir kaina vis dėlto turi labai didelę reikšmę“, – kodėl taip kartais nutinka, paaiškino A. Kaušpėdas.
Būtent dėl to, anot jo, dalis vystytojų objektus stato visų pirma taip, kaip privaloma, o aukštesnių nei būtina standartų įgyvendinimas nėra labai dažnas reiškinys. Štai Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai registruota vos šešiolika A energinio naudingumo klasei sertifikuotų namų, dar šeši – A+. Palyginimui, B klasės energinio naudingumo sertifikatus pernai gavo 2378 statinių.
Nors nuo kitų metų pradžios visi projektuojami namai turės atitikti A energetinės klasės reikalavimus, akivaizdu, kad tik vienas kitas vystytojas jau dabar tam ruošiasi. Patys NT plėtotojai tai aiškina įvairiai: vieni dėsto, kad pirkėjai nevertina ir nesupranta tokios kokybės privalumų, kiti – priešingai – sako, kad pirkėjai tapo supratingesni, tik jiems svarbesniais išlieka kiti kriterijai: vieta, kaina, vaizdas pro langą ir panašiai.
„Kol kas pats pirkėjai nėra pasiruošę mokėti už energetiškai efektyvius namus, – į klausimą, kodėl nestatoma daugiau pažangių pastatų atsako A. Kaušpėdas. – Tokių namų kaina daugeliui pirkėjų yra per didelė. Vystytojai žino, kad nebus mokama už tai, kas investuota“.
Energetika: tik vienu žingsniu priekyje
Vis dėlto butų, kurių energinė klasė yra A, rinkoje daugėja, o B klasės būsto rodikliai – nelygu statytojas – neretai viršija reikalavimus. Ekspertai pripažįsta, kad anksčiau vyravusią kiekybę vietomis jau keičia kokybė ir būtent tai tampa kai kurių statytojų prioritetu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros doc. dr. Violeta Motuzienė, vertinusi tyrimui pateiktus projektus, pažymi, kad jau didelė dalis vystytojų stato daugiabučius, kurių atitvarų šiluminės charakteristikos yra gerokai geresnės nei šiuo metu reikalauja reglamentai. Be to, diegiami kiti neprivalomi energiją taupantys sprendimai.
„Einama vienu žingsniu priekyje reikalavimų“, – tendenciją rinkoje įvardija V. Motuzienė. Kita vertus, ji pastebi, kad vertinant penkiolika naujų daugiabučių sostinėje ir juos lyginant su pernykščio tyrimo dalyviais, tenka nusivilti. „Nebuvo nei vieno projekto, kuriame ne tik konstrukcijos būtų energiškai efektyvios, bet ir numatytas realus atsinaujinančios energijos panaudojimas“, – atkreipė dėmesį VGTU docentė.
Nors kai kurie analizuojamų daugiabučių vystytojai teigė, kad atsinaujinanti energetika objekte numatoma, tačiau detaliau taip ir neatskleisdavo, kaip tai galima padaryti. O juk būtent tai, anot ekspertės, ir neša realią naudą būsimam būsto savininkui. „Vienintelis tyrimo dalyvis, kuriame bus naudojama atsinaujinanti saulės energija – „Hilltown“ kotedžų kompleksas. Šis dalyvis, nors ir negavo aukščiausio įvertinimo už energinį efektyvumą, išsiskiria ir kitais itin energiškai efektyviais konstrukciniais ir inžineriniais sprendimais“, – pavyzdį pateikė V. Motuzienė.
Vienas tokių sprendimų – aeroterminė namo šildymo sistema, naudojanti atsinaujinančius išteklius, – orą ir vandenį. V. Motuzienė taip pat pastebėjo, kad rinkoje daugėja daugiabučių, kuriuose labiau apgalvojamas gyventojų komfortas – būsto su grindinio šildymo sistema, kuri yra komfortiškesnė (ir brangesnė) už radiatorinį šildymą.
„Siekiant taupyti energiją yra didinamas pastatų sandarumas, todėl būtina numatyti ir efektyvią vėdinimo sistemą. Tokiuose objektuose, kaip „Žalgirio namai“, „Upės rezidencija“, „Vilmestos 8 kvartalas“ ir „Hilltown“ yra diegiamas aukšto energinio naudingumo mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu (rekuperacija), o „Sugiharos namuose“ vėdinimas sprendžiamas įdiegiant automatines AERECO orlaides“, – vardijo VGTU Pastatų energetikos katedros docentė.
Vis dėlto, geriausiai energinio efektyvumo ir komforto požiūriu iš šiemet vertintų objektų atrodo „Vilmestos 8 kvartalas“ Naujojoje Pilaitėje ir „Žalgirio namai“. Šiuose objektuose planuojamos ne tik mažos energijos sąnaudos. Susipažinusi su vystytojų pateiktais duomenimis, energetikos ekspertė VGTU doc. V. Motuzienė teigė, kad šiuose objektuose bus užtikrinamas aukštas komforto lygis. „Pavyzdžiui, nebus tokių problemų, kaip langų rasojimas“, – pavyzdį pateikė ekspertė.
Rita Glazer, projekto „Ateities miestai“ vadovė, atkreipė dėmesį, kad šiais laikais energetika yra siejama su daugeliu kitų pažangos rodiklių. „Galima teigti, kad, laikydamiesi šio standarto, būstą galėtume vertinti vien energetiniu kriterijumi. Tačiau sostinėje energetiką paversti rytojaus prioritetu Vilniuje nėra taip paprasta: pasiekti varžos rodiklius turint tokį prabangų šilumos ūkį kaip sostinėje – ne pati lengviausia užduotis“, – vertino R. Glazer.
Urbanistika: orientuojamasi į 6 dešimtmečio poreikius
NT plėtotojai lig šiol įvertina tik privažiavimo prie objekto kelių ir pagrindinių šaligatvių teikiamą naudą, o visi kiti dalykai, kurie turėtų tarnauti gyventojui, vis dar vertinami nepakankamai. „Kol kas – tik gražaus paveikslėlio lygmeny, bet ne iš esmės. Galima būtų pasakyti ir kitaip: pas vystytojus sąžinės jau daugiau, bet galėtų atsirasti dar daugiau“, – komentavo Vilniaus dailės akademijos (VDA) Architektūros katedros vedėjas prof. Marius Pranas Šaliamoras, vertinęs urbanistinius kriterijus.
Jo nuomone, kai kurie vystytojai pateikia tik gražų paveikslėlį: prideda gražių namų ir spalvotų suoliukų, bet urbanistinės problemos nėra sprendžiamos. „Tik keliuose vertintuose projektuose į tai, ar žmonėms bus patogu gyventi, kreiptas didesnis dėmesys“, – vertino M. Šaliamoras.
Būtent todėl aukščiausias urbanistinių kriterijų įvertinimas buvo septyni (vidutiniškai). Jį gavo „Naujamiesčio namai“, „Beržų terasos“, „Žalgirio namai“ ir „Upės rezidencija“. „Urbanistinio vertinimo balus lėmė komplekso priderinimas prie konkretaus sklypo, aplinkinio užstatymo. Urbanistinė kokybė priklauso ir nuo sugebėjimo atskirti (suprojektuoti) transporto judėjimo, parkavimo zonas, atskirti jas nuo pėsčiųjų takų, žaidimo aikštelių, dviračių kelių ir gyventojų terasų“, – vertinimo atskaitos taškus vardijo M. Šaliamoras.
VDA profesoriaus teigimu, vystytojai jau didesnį dėmesį kreipia į patį objektą, į tai, kaip jis įsikomponuoja, pavyzdžiui, miesto kontekste, tačiau smulkesnei urbanistikai dėmesio skiria per mažai.
„Vertinama, pavyzdžiui, ar apgalvotas įėjimo į pastatą mazgas, ar yra suoliukas, dviračių zona, apšvietimas, ar išėjimas – ne tiesiai į gatvę, ar automobilių parkavimo zona – ne prieš langus. Galiausiai, kaip yra su pirmo aukšto gyventojais? Labai neigiamų įvertinimų nebuvo, tačiau dauguma projektų atitinka tik 1950-1960 m. pasaulio požiūrį. Tada taip ir įsivaizdavo, ko reikia žmogui. Dabar reikia ko kito: kompleksinių paslaugų ir tik keli vystytojai pradeda tai vertinti“, – argumentavo M. Šaliamoras.
Inžinerija: išskirtinumo praktiškai nėra
Inžinerinės sistemos, kalbant apie analizuotus daugiabučius, regis, yra silpniausia vieta, kai kalbame apie pažangą. „Protingas namas“ (Smarthouse) Vakaruose jau nieko nestebina. Galimybė paprastai ir greitai valdyti namo apšvietimą, elektros ir vandens tiekimą, šildymo įrenginius, oro vėdinimo ir kondicionavimo įrenginius, buitinę techniką, žaliuzių ir užuolaidų sistemas ir panašiai – tai jau tam tikras kokybės standartas.
Vis dėlto Lietuvoje ir Vilniuje tokių pavyzdžių – vos vienas kitas. „Dauguma projektų – netgi pretenduojančių į prestižinius – pagal inžinerines sistemas nėra kažkuo išskirtiniai“, – konstatuoja inžinerinius sprendimus analizavęs Raimundas Skurdenis, automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius.
Jis vystytojų klausė, ar, pavyzdžiui, projektuojant pastatus naudotas statinio informacinis modeliavimas (BIM), ar numatyta galimybė gyventojui nuotoliniu būdu pakeisti savo buto energetinį režimą, galiausiai – kaip yra su pastato inžinerinių sistemų valdymu, kokio protokolo pagrindu jos veikia?
Visų pirma, plėtotojai informaciją apie inžinerinius objekto sprendimus pateikia arba fragmentuotai, arba neišsamiai. Antra, – apskritai tuo mažai rūpinasi. R. Skurdenio vertinimu, vieninteliai „Žvėryno namai“ kaip galimą variantą siūlo „protingų namų“ sistemą. Tiesa, neaišku, ką ji galėtų apimti ir kokiu standartu dirba.
Vertindamas tendencijas, R. Skurdenis pastebėjo, kad diegiant inžinerines sistemas vystytojai linkę „prisirišti“ prie vieno gamintojo, o ne prie tarptautinių standartų. „Tai – didelis pavojus ateičiai, nes, pavyzdžiui, bankrutavus ar pakeitus veiklos sritį (taip būna ir dideliems gamintojams – namas juk stovės dešimtmečius) – sistemos nebus kam aptarnauti, tiekti atsargines dalis“, – įspėjo „Jung Vilnius“ vadovas. Be kita ko, R. Skurdenis atkreipė dėmesį, kad ilgametę patirtį turinčios statybų bendrovės – UAB „Veikmė“, AB „YIT Kausta“ – jau naudoja pažangias projektavimo sistemas. Pavyzdžiui, jau minėtą BIM.
Inovacijos – ne tik laboratorijose ir parodose
Urtė Samukaitė-Bubnienė, medžiagų ekologiškumo ekspertė, susipažinusi su vertinamų objektų statyboje naudotomis medžiagomis, konstatavo, kad NT vystytojų požiūris į ekologiją gerėja, tam skiriama vis daugiau dėmesio. Tačiau ar pakankamai?
„Ryškėja tendencijos, kad medžiagos gali tapti draugiškesnės žmogui ir jo aplinkai, jei tinkamai jas eksploatuosime bei bus parinkti teisingi technologiniai sprendimai, kas labai priklauso nuo statybų vystytojų, – pažymi Vilniaus universiteto Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro darbuotoja U. Samukaitė-Bubnienė, – Lietuvos statytojai šiame kontekste juda teigiama linkme ir inovacijos bei ekologiškas požiūris į gyvenamąjį būstą bei jo aplinką mažais žingsneliais skverbiasi realizuotuose objektuose, ne tik laboratorijose ar parodose“.
Pokyčiai – nelygu statytojas – skirtingi. Aiškėja, kad, pavyzdžiui, požeminių komunikacijų sistemoms vis dažniau plieną, ketų, keramiką, varį, aliuminį pakeičia polimerinių medžiagų pagrindu sukurti gaminiai – vamzdynai iš polipropileno (PP), polietileno (PE), polivinilchlorido (PVC).
Medžiagų ekologiškumo ekspertės teigimu, vystytojai renkasi mažiau kenksmingas, perdirbtas, antrinių žaliavų ar ekologiškas medžiagas. U. Samukaitės-Bubnienės teigimu, naudojant PP ir PE gamybinis procesas mažiau kenksmingas aplinkai, pagerėja eksploatacinės savybės, galiausiai tokios sistemos mažai įtakoja vandens bei aplinkos kokybę, tokios sistemos pasižymi puikiu vamzdžių ir jungčių suderinamumu.
Pavyzdžiui, „Upės rezidencijoje“ pritaikyta PE vamzdynų bei nerūdijančio plieno sistema, anot ekspertės, puikus to pavyzdys. Šiame objekte panaudotas savaime „išsivalantis“ dekoratyvinis tinkas. „Vadinamųjų biodinaminių tinkų fasadai, padengti titano dioksidu, veikiami UV spinduliuotės ir drėgmės neutralizuoja ne tik organinės kilmės nešvarumus, bet ir oro taršos daleles“, – atkreipia dėmesį ekspertė. Be kita ko, „Upės rezidencijoje“ taip pat panaudoti aukštos kokybės ekologiški vandeninės dispersijos pagrindu sukurti dažai.
Antai „Hilltown“ pastatų konstrukcijai naudojami ekologiški keramikiniai blokeliai, ventiliuojamas ilgaamžis fasadas iš fibrocementinių plokščių, kurios netraukia dulkių ar smulkaus purvo antistatinių savybių pagalba. Dėmesį kokybiškoms ir ekologiškoms medžiagoms skiria ir kiti vystytojai. Štai „Mano Užupio” statytojai fasadą apšiltino naudodami minkštas izoliacines medžiagas, kurios, U. Samukaitės-Bubnienės teigimu, ženkliai efektyviau slopina iš lauko patenkančias vibracijas. Kitaip nei, pavyzdžiui, tradiciškai naudojamas putų polistirolas.
Tiesa, kaip pastebi ekspertė, išorinės namo sienos apšiltintos mineraline vata, kuri, deja, nėra laikoma itin draugiška žmogui, kadangi į sudėtį įeina formaldehidai. „Tad reikėtų palaukti prieš įsikeliant apie metus, kol šie organiniai junginiai išgaruos“, – mini U. Samukaitė-Bubnienė.
Aukštu balu įvertinusi „Žalgirio namų“ projektą ekspertė nurodo, kad čia tarpbutinėms pertvaroms panaudota ekologiškų keramzitinių „Fibo“ blokelių su garso izoliacija sistema. „Žalgirio namuose“ vidines buto sienas sudaro ekologiški „Multigips“ sienų gipso blokeliai. „Nereikėtų painioti su prie ekologiškų nepriskiriamu gipso kartonu su toksiškais rišamaisiais mišiniais, formaldehidinėmis dervomis, taip pat drėgmės paveiktu gipso kartonu, kuris tokiu atveju tampa puikia vieta toksinus išskiriančiam grybeliui veistis“, – aiškino U. Samukaitė-Bubnienė, medžiagų ekologiškumą vertinusi mokslininkė.
Architektūra: viskas atsiremia į pinigus
Įvairios NT plėtototų apklausos liudija, kad būsto pirkėjai, rinkdamiesi būstą, prioritetus dėlioja įvairiai. Tačiau, pasak Vytauto Zabiliaus, „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus, tik įvertinę objekto vietą bei kainą, pirkėjai imasi vertinti ir pastato architektūrinius aspektus.
„Ateities miestų“ ekspertai, vertindami naujų daugiabučių architektūrinius sprendimus, objektus suskirstė į tris klases – žemiausią, vidutinę ir geriausiai vertinamą. Į architektūrą, jų pastebėjimu, praktiškai nėra investuojama, jeigu objektas pigus ir miesto pakraštyje. Toks būstas – su mažais langais, fasado apdaila – „vien paprastas tinkas ant polistirolo“. Tiesa, ekspertų pastebėjimu, kartais fasadas dekoruojamas, tačiau tai – nieko iš esmės nekeičiantis dalykas.
Kita vertus, kaip teigiamą ekspertai minėjo „Vilmestos 8 kvartalo“ daugiabučių Pilaitėje pavyzdį: šių namų tūriai, nors ir labai pigūs, yra geometriškai taisyklingi, turi mažai nereikalingų detalių. O ne itin vykusiu pavyzdžiu laikytini „Žvėryno namai“ – objektas išsiskiria vien brangesne apdaila, klinkerio plytelėmis, nors aplinkos tai nė kiek nepraturtina.
Vidutinei klasei priskirtuose projektuose – „Upės rezidencija“, „Mano Užupis“, „Valakampių raktas“, „Beržų terasos“, „Žalgirio namai“, – ekspertų vertinimu, į architektūrą vystytojai tikrai neinvestavo daugiau nei reikia. Tiesa, malonių reveransų gyvenimo kokybei čia padaryta: didelės terasos, daug stiklo turintys fasadai. Vis dėlto dalis ekspertų svarstė, kad taip vystytojai elgiasi greičiau tik todėl, kad čia – brangesni butai, o ne dėl to, kad tai – geriausią dermę aplinkoje užtikrinantis sprendimas.
Prie geriausiai vertinamų projektų, ekspertų nuomone, priskirtini „Kražių namai“, „Hilltown“ ir „Koriai II“. Architektas Lukas Rekevičius atkreipė dėmesį į tai, kad šis objektas pastatytas itin nepatrauklioje vietoje – greta judrios Kalvarijų gatvės. Ir būtent architektūra čia yra bene vienintelis būdas pritraukti klientą. „Šis projektas turi ir socialinę prasmę – jei į blogą rajoną prisiviliosi modernius šiuolaikiškus stilingus žmones, bus pasėtas gerasis virusas, ir gali būti suteiktas impulsas tolesnei ir aplinkinių teritorijų plėtrai ir kitiems geriems dalykams“, – pastebėjo L. Rekevičius.
Trumparegiškai galvojančių plėtotojų nebeliko
Vaikų žaidimų aikštelės, tvarkinga aplinka, kai kur – ir parkai ar net nedideli sodai. Dalis vystytojų jau supranta, kad objekto aplinka irgi kuria vertę. Artūras Blotnys, Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius, tvirtina stebįs sostinės vystytojų pažangą: NT plėtotojai vis labiau atsižvelgia į tai, kad vertę kuria ne vien naujas būstas, bet ir jį supančios žaliosios erdvės, socialinė infrastruktūra.
Miestas su NT plėtotojais pasirašo paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutartis, kurie kasmet į savivaldybės biudžetą moka nustatyto dydžio mokesčius. Kiti įsipareigojimai, kalbant, pavyzdžiui, apie aplinkos tvarkymą, gali būti įrašomi į specialiuosius architektūrinius reikalavimus statybų projekte.
„Miestas ir statytojas įsipareigoja, kas ką turi padaryti. Jeigu, tarkime, gatvė aplink objektą netvarkinga arba jų išvis nėra, į specialiąsias sąlygas įrašomi reikalavimai tuos dalykus sutvarkyti, įrengti privažiavimus ir panašiai. Tarkime, miestas įsipareigoja sutvarkyti viešąsias erdves: gatves, aikštę įmonės, eksploatuojančios organizacijos įsipareigoja nutiesi magistralinius tinklus, – vardija A. Blotnys, – Tuo tarpu statytojai įpareigojami sutvarkyti visą likusią infrastruktūrą: ne magistralines gatves, o vietinius praėjimus ir panašiai“.
A. Blotnio teigimu, kiekvienu konkrečiu atveju susitariama, kas ką turi padaryti: vienu atveju miestas gali įsipareigoti praplatinti gatvę, spręsti transporto reikalus, tuo metu NT plėtotojas – įrengti žaliąsias erdves su pėsčiųjų takais, rekreacijos zonas. „Norėdami padidinti objektų patrauklumą, investuotojai įsipareigoja sutvarkyti aplink esantį miškelį ar skverą, parengti sutvarkymo projektą ir už savo lėšas įrengti skverą ar parkavimo aikšteles“, – pavyzdį pateikia A. Blotnys.
Miesto vyriausiojo architekto vertinimu, vis daugiau plėtotojų nori tvarkyti aplinkines teritorijas: patys parengia projektą, siūlo, kas būtų naudinga gyventojams: žaidimų aikšteles, parkelius su skulptūromis, kai kas – ir vandens telkinį su fontanu. „Bendradarbiavimas vyksta geranoriškai. Nėra tokių – bent jau stambesnių investuotojų, – kurie žiūrėtų trumparegiškai ir galvotų, kad jei jau pastatė namą, tai aplinkui nors ir tvanas. Dauguma linkę investuoti į aplinkines teritorijas“, – tvirtino miesto vyriausiasis architektas.
Vis dėlto lig šiol Vakarų Europos ir Lietuvos vystytojai akcentuoja skirtingus dalykus. Kaip pastebi projekto vadovė R. Glazer, vertinusi NT plėtotojų komunikaciją su bendruomenėmis, apie transportą, dviračių takus, elektromobilių įkrovimo stoteles, rekreacijos zonas, neįgaliesiems pritaikytus sprendimus, išsaugotą gamtą vystytojai galėtų pateikti daugiau informacijos.
Ar kaina protinga ir teisinga?
Lietuviui būstas – vis dar pagrindinė, galima sakyti, viso gyvenimo investicija: už jį tenka ne tik pakloti visas gyvenimo santaupas, bet ir paskolomis prisirišti prie banko porai dešimtmečių į priekį. Tai rodo ir nuolat skelbiamos apklausos, ir komercinių bankų duomenys.
Tačiau pirkėjai žvalgosi ne vien į kainą – vertina tam tikrus būsto kriterijus. Kokybė turi savo kainą, tačiau kada ji – teisinga? To apie tiriamus objektus teiravomės Audriaus Šapokos, „Ober-Haus“ Gyvenamojo nekilnojamojo turto departamento vadovo.
A. Šapoka projektus vertino ne tarpusavyje, o lyginant su kitais panašaus segmento projektais. Kodėl kainos įvertinimas gali būti kur kas aukštesnis nei, pavyzdžiui, visi likę kriterijai? „Labai dažnai pirkėjai tiesiog užsimerkia prieš, tarkime, ekologinius parametrus (arba tiesiog jų dažnai nevertina), bet kainos, o taip pat išplanavimo, šildymo sąskaitų (nepriklausomai nuo formalios energetinio efektyvumo klasės), parkavimo galimybių ir kitų parametrų visuma būna svarbiausi prioritetai renkantis būstą“, – įvertinimo metodologiją grindžia A. Šapoka.
Įvertinęs visus objektus jis pažymėjo, kad daugiau mažiau visų projektų kaina yra teisinga. Pavyzdžiui, aukštais balais įvertinta „Upės rezidencija“, A. Šapokos žodžiais, patraukli tuo, kad reikiamu metu užpildė rinką. „Ji yra viename iš labiausiai vilniečių mėgstamų rajonų – Žirmūnuose. Butai suplanuoti labai racionaliai, nepaliekant neišnaudojamų kvadratinių metrų, žemaaukštė statyba, planuojami itin nedideli butų šildymo mokesčiai ir žinoma – vieta – didžiausi privalumai“, – komentavo A. Šapoka.
Aukštu balu jis įvertino ir projektą „Link Parko“ – esą statybos kokybė ir patogus vidaus erdvių išdėstymas čia yra didžiausi patogumai. Taip pat – „Beržų terasas“, kurios yra anksčiau sėkmingai vystytų „Antakalnio terasų“ tęsinys. „Architektūriškai vargu ar galima rasti kitų panašių namų Vilniuje“, – minėjo A. Šapoka. Panašiai jis įvertino ir „Žvėryno namus“ – esą didžiausi šio projekto privalumai yra vieta ir funkcionalūs butų plotai, taip pat – nedideli išlaikymo kaštai. „Tai leidžia neabejoti buto likvidumu“, – pridūrė ekspertas.
„Naujamiesčio namai“ „Ober-Haus“ vertinimu, taip pat atitinka kainos ir kokybės santykį. Aukštu balu ekspertas įvertino ir UAB „Veikmės“ Sugiharos namus, – nes čia šildymo kaštai turėtų būti labai maži. „Valakampių raktas“, A. Šapokos vertinimu, taip pat vertas dėmesio projektas – rajone nedidelė gyventojų koncentracija, o butuose – patogūs išplanavimai, kuriuos pirkėjas gali lengvai keisti.
Taip pat aukštais balais jis įvertino ir „Hilltown“ projektą Kalnėnuose – čia vystytojai pasiūlė rinkai nedidelių kotedžų projektą. O vertindamas „Žalgirio namų“ kainos ir kokybės santykį, jis pažymėjo, kad šių butų privalumas – miesto centras, taip pat „A“ energinė klasė. Panašiai įvertinęs „Kražių namus“, kurie yra taip pat Vilniaus centre, ekspertas svarstė, kad tokio tipo butai turėtų išlaikyti kainą ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Kiek mažesnių balų sulaukę projektai, pavyzdžiui, „Mano Užupis“, A. Šapokai pasirodė pervertinti. „Deklaruojamos butų kainos verčia gerai pasverti visus „už“ ir „prieš“, – komentavo „Ober-Haus“ atstovas. Tuo tarpu „Naujojo Antakalnio“ projektas, nors čia butų kaina, A. Šapokos požiūriu, atitinka vertinamus parametrus, kelia klausimų. „Kiek stipriai šis projektas bus išvystytas – būtent nuo to priklausys šio kvartalo potencialas“, – komentavo A. Šapoka.
Pažanga turi būti masinė, antraip ji bevertė
Nors naujai statybai keliami itin aukšti reikalavimai, reiktų galvoti ir apie tai, ką daryti su tais pastatais, kurių yra tūkstančiai. Architekto A. Kaušpėdo manymu, analizuodami ir vertindami naują statybą dažnai persistengiame. Jo manymu, dėmesį visų pirma reikėtų sutelkti į senus, neatnaujintus namus, kurie apskritai negali būti vertinami pagal jokius kriterijus.
„Šioje vietoje yra labai daug kreivų veidrodžių. Visas miestas praktiškai yra nerenovuotas. Sovietiniai daugiabučiai netelpa į jokias klases – nei B, nei C. Ir dabar mes užsikėlėme kartelę statyti A klasės namus, pasyvius namus. Tuo tarpu aplinkui visa šiluma išeina pro sienas ir kaminus. Didžioji masė – apie 38 tūkst. daugiabučių – stovi nerenovuoti“, – į problemą dėmesį atkreipė A. Kaušpėdas. Architekto teigimu, reikėtų pagalvoti apie subalansuotą sistemą, o ne vien kelti reikalavimus. Juolab, kad aukšta energetinė arba nulinė klasė yra susijusi su didesniais pinigais.
„Pasaulyje bei Europos Sąjungoje, kuri pirmauja šioje srityje, jau yra daugybė įgyvendintų pastatų ir net gyvenviečių projektų, kur gyventojų poreikiams patenkinti nenaudojamas iškastinis kuras, o elektros energijos iš saulės pagaminama tiek, kad ja aprūpinamos ir gyventojų transporto priemonės. Deja, Lietuvoje tokių projektų nėra, nes jų įgyvendinimas nėra skatinamas valstybės mastu“, – atkreipia dėmesį energetikos ekspertė doc. V. Motuzienė.
O ką atskleidžia „Ateities miestų“ ekspertų vertinimai? Tendencija, kad NT plėtotojai daro pažangą, yra akivaizdi: projektų, kur kiekybę keičia kokybė daugėja. Vis dėlto pagal sritis pažanga – nevienoda. Jei energetiniam efektyvumui, ekologijai skiriamas vis didesnis dėmesys, tai inžinerinių sprendimų, urbanistikos srityje daugelis projektų – tik vidutiniokai, o aukštus architektūrinius kriterijus atitinka vos vienas kitas vertintas objektas. Vis dėlto sąmoningam, apie gyvenimo kokybę naujame būste galvojančiam pirkėjui yra iš ko rinktis. Tik rinktis, kaip pažymi ekspertai, reikia tik atsakingai.
Kaip vertinome naujų daugiabučių kokybę
Vertinimui pasitelkėme šešis ekspertus – savo srities profesionalus. O balų (nuo 0 iki 10) vertinimo sistemą kiekvienas iš ekspertų parengė pagal individualią specifikaciją. Pavyzdžiui, energinį efektyvumą vertinantis ekspertas siuntė NT plėtotojams anketą ir gautus atsakymus į kiekvieną klausimą apie pagrindinius energijos srities reikalavimus vertino balais. Medžiagų ekologiškumo ekspertei NT plėtotojai pagal nurodytą terminą turėjo atsakyti į medžiagų ekologiškumo srities klausimus. Inžinerijos ekspertas plėtotojams taip pat siuntė klausimyną. Kiti (urbanistikos, architektūros, kainos ir kokybės santykio, komunikacijos) ekspertai projektą vertino atsižvelgdami į atsiųstą ir vystytojo užpildytą anketą bei viešai prieinamą informaciją: vizualizacijas, išplanavimą, vietą mieste, etc.
***
„Ateities miestų“ organizuojamo konkurso „Žaliasis miestas – Geriausias NT EKO projektas 2014-2015“ dalyvių projektai bus vertinami nominacijose: „Geriausias EKO būstas“, „Geriausias EKO biuras“ „Geriausias multifunkcinis projektas“ bei „Žaliasis miestas – ekologiškiausias projektas“. „Ateities miestai“ planuoja parengti dar du žurnalistinius tyrimus, kuriuose analizuos biurų ir multifunkcinių pastatų kokybę ir pasitelkę ekspertus vertins ir skelbs rezultatus.
Projekto "Ateities miestai" informacija
