„Tyrimas yra labai didelės apimties, ta bendrovė („Irdaiva“) tikrai figūruoja. Tyrimas dėl sukčiavimo, dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo, pinigų plovimo, piktnaudžiavimo tarnyba“, – BNS trečiadienį patvirtino laikinasis FNTT vadovas Šarūnas Rameikis.
Anot jo, „Irdaivos“ vadovui I.Kubiliui pareikšti įtarimai, jis antradienį sulaikytas 48 valandoms.
Neoficialiomis BNS žiniomis, kratos atliktos ne tik įmonių, susijusių su „Irdaiva“ ir I.Kubiliumi, būstinėse, bet ir jų vadovų namuose. Viena tokių įmonių – viešųjų pirkimų konsultavimo bendrovė „Teisa“, jai vadovauja Laimonas Petkus.
Geriausiai sekėsi ligoninių ir poliklinikų konkursuose
Pastaraisiais metais daugiausiai dalyvavusių ir konkursus laimėjusių konsorciumų lyderiai buvo UAB „Irdaiva“ bei dar trys statybų bendrovės.
Tai, kad UAB „Irdaiva“ sėkmė konkursuose yra stulbinanti, išduoda statistika. 15min duomenimis, viena aktyviausių viešųjų pirkimų dalyvių „Irdaiva“ 2010 metų buvo palyginti nedidelė statybų kompanija su 6,8 mln. eurų apyvarta, o 2015 metais jau tapo vienu didžiausių rinkos žaidėjų su beveik 50 mln. eurų apyvarta.
15min turimi viešųjų pirkimų dokumentai rodo, kad 2015-2016 m. viešųjų pirkimų konkursuose iš esmės dominavo „Irdaiva“, „LitCon“, „Panevėžio statybų trestas“, „Infes“ – skiriasi tik vietos konkurse. Jei viename konkurse „Irdaiva“ užimdavo pirmą vietą, tai antrąją ar trečią vietą dažniausiai dalindavosi tos pačios bendrovės. Kituose konkursuose jos vietomis jau apsikeisdavo.
Be to, kaip rodo oficialūs duomenys, „Irdaivai“ dažniausiai sekėsi laimėti konkursus rekonstruojant medicinos įstaigas – poliklinikas, ligonines, taigi objektus, kurie yra Sveikatos apsaugos pavaldume.
Neoficialiomis žiniomis, „Irdaivos“ patalpose FNTT pareigūnai rado nemažą sumą grynųjų pinigų.
Atsirado iki šiol nebuvę reikalavimai
Paaiškėjo, kad nuo 2016 m. vasario mėnesio kai kurios šalies perkančiosios organizacijos statybų konkursuose pradėjo reikalauti, kad tiekėjai savo kvalifikacijos atestate turėtų gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimus. Iki tol pakako tik signalizacijos įrengimo.
Paaiškėjo, kad UAB „Irdaiva“ bei dar trys stambiosios statybų bendrovės 2015 metų gruodžio 21 dieną ir įsigijo naujus kvalifikacijos atestatus, kuriuose vietoje signalizacijos atsirado gaisrinės saugos inžinerinės sistemos. Iškart po to konkursų sąlygose atsirado reikalavimas turėti tokius įrengimus.
FNTT trečiadienį paskelbė, kad buvo atliekamos kratos „Irdaiva“ bei kitose statybų bendrovėse, tačiau jų pavadinimų neatskleidė.
„Atsižvelgiant į tai, kad FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas gali pakenkti tyrimui, atsakyti į Jūsų klausimus šiuo metu negalime“, – 15min atsakė FNTT dėl kitų bendrovių paviešinimo.
Atsirado ir nauja formulė
Tai ne vienintelis reikalavimas, kuris galėjo padėti „Irdaivai“ laimėti konkursus. Statybų sektoriuje plačiai paplitęs kvalifikacinis reikalavimas – tiekėjo vertinimas pagal įgyvendintų 500 000 litų (nuo 2016 metų – 500 000 eurų) vertės statybos sutarčių skaičių.
Pagal jį tiekėjas turi pateikti svarbiausių sutarčių sąrašą, kuriame nurodytas sutarties pavadinimas, objekto adresas, sutarties vertė, sutarties pradžios ir pabaigos datos. Pagal sąlygose taikomą formulę daugiausiai balų gauna tas dalyvis, kuris turi daugiausiai tokių sutarčių. Pavyzdžiui, 10 mln. eurų vertės konkurse daugiau balų gauna ne tas, kuris turi 3 sutartis po 10 mln. eurų, o tas, kuris pateikia 4 įgyvendintas sutartis po 500 000 eurų.
Nežinia kodėl, tačiau statybų paslaugas perkančios organizacijos vis dažniau ėmė taikyti tokį reikalavimą. Pavyzdžiui, iš visų 2013-2016 metais vykdytų 98 pirkimų, 38 buvo taikomas toks reikalavimas, o per pastaruosius dvejus metus net 12 perkančiųjų organizacijų sąlygose naudojo šį reikalavimą – nuo Lietuvos dailės muziejaus iki Kretingos rajono savivaldybės.
Būdas sumažinti dalyvių skaičių
Trečias įdomus atradimas viešuosiuose pirkimuose – likvidumo koeficientas, kuris tarptautiniuose konkursuose atgraso dalyvauti Lenkijos, kitų Vakarų šalių didžiąsias statybų korporacijas. Statybos įmonės įprastai savo veiklą vykdo skolintomis lėšomis, todėl šiai veiklai nebūdingas užaukštintas likvidumo koeficientas statybų ekspertams kelia tik šypseną.
Skandalingojo Sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso, kurį laimėjo „Irdaiva“, „Litcon“ ir „Pamario restauratorius“ konsorciumas, sąlygose reikalauta, kad „Tiekėjo paskutinių finansinių metų bendro mokumo koeficientas (nuosavo kapitalo santykis su mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais) turi būti ne mažesnis už 0,9“.
Vienas iš populiarių dalyvius konkursuose mažinančių būdų – vadinamieji riboti pirkimai, kai paraiškas konkursui gali teikti visi, o pasiūlymus darbams – jau tik perkančiosios organizacijos pakviesti dalyviai.
Todėl pagal ribotų pirkimų sąlygas atrenkami 3 arba 5 dalyviai teikti kainos pasiūlymą, už ribos likę dalyviai jau neatrenkami teikti siūlymus. 2013 – 2016 m. laikotarpiu statybos viešuosiuose pirkimuose daugiau nei du trečdaliai buvo būtent tokie konkursai.
