Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, suteikti pagalbą Ukrainai reikėtų koordinuotai.
„Buvome susitikę su Seimo nariais ir kalbėjome, kad tai daryti reikėtų koordinuotai. Pirmiausia pasiūlėme, kad būtų įkurta nedidelė komanda prie Aplinkos ministerijos, bet, matyt, turėtų apsispręsti aplinkos ministras. Komandoje turėtų būti darbą prižiūrintys žmonės, kad veikla nebūtų chaotiška. Tada turėtų būti įkurta veidrodinė struktūra Ukrainoje“, – BNS Plius teigė D.Gedvilas.
Jo teigimu, reikėtų kalbėti ne tik apie griuvėsių valymą, bet ir apie tai, kaip atstatyti sugriautus miestus.
Statybų bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys teigia, kad Lietuvos statybų sektorius yra stiprus ir pajėgus įgyvendinti itin didelius projektus, tačiau jau dabar reikia kaupti informaciją, kokios pagalbos reikės.
„Analitikai jau dabar skaičiuoja, kad atstatyti Ukrainos miestus ir sugriautą infrastruktūrą kainuos daugiau kaip 1 tūkst. mlrd. (trilijoną – BNS) JAV dolerių. Parama, kurią Ukraina gaus iš Vakarų valstybių, tarptautinių fondų ir infrastruktūrą finansuojančių bankų, bus milžiniška, tačiau taip pat reikės ir tarpvalstybinių programų, viešosios ir privačiosios partnerystės projektų, padėsiančių atkurti sugriautą kraštą“, – BNS Plius sakė A.Šlenys.
Pasak jo, Lietuva jau galėtų pradėti kaupti ir analizuoti duomenis, kokios pagalbos Ukrainai reikės, ir tuomet kviesti statybų verslą prisidėti savo resursais.
A.Šlenys teigė, jog „Naresta“ neturi specializuotos technikos ir mechanizmų, reikalingų valyti griuvėsius.
„Paprastai tokią įrangą nuomoja specializuotos įmonės, kelių tvarkymo bendrovės. Turint omenyje sugriovimų mastą, tikėtina, kad po karo tokių mechanizmų trūks visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje“, – tvirtino A.Šlenys.
D.Gedvilo teigimu, pirmiausia reikėtų žinoti ukrainiečių poreikius, nes griuvėsius valyti reikalinga speciali technika, tokius darbus gali atlikti tik sertifikuotos įmonės.
„Lietuvoje griovimo darbai – atestuojama veikla. Taikomi specialūs reikalavimai, negali bet kas (atlikti griovimo darbus – BNS), tam reikia turėti sertifikatą. Statybos produkcijos sertifikavimo centras atestuoja įmones, norinčias užsiimti pastatų griovimo, ardymo veikla. Mes manome, kad tos taisyklės turi būti taikomos ir dirbant Ukrainoje“, – BNS Plius sakė D.Gedvilas.
Jo teigimu, atstatant Ukrainą lietuviai galėtų pasiūlyti ir savo technologijas, pavyzdžiui, BIM informacinio statinio modeliavimą – tipinius projektus būtų galima pritaikyti Ukrainos vietovėms.
„Tai padaryti galėtų, tikriausiai, jų projektuotojai. Jeigu viskas būtų daroma koordinuotai, tikėtina, kad rezultatas būtų geresnis. Mes manome, kad turėtų būti įkurta labai aiški koordinacinė grupė, o namų darbus turėtume pradėti ruošti iš anksto“, – tvirtino D.Gedvilas.
Jo teigimu, Ukrainos prašymų dėl griuvėsių valymo asociacija negavo, tačiau sulaukė užklausų. Taip pat dėl atstatymo darbų komunikuojama su Ukrainos statybos organizacijomis, įmonėmis.
Skaičiuojama, kad Ukrainos atstatymui gali prireikti šimtų milijardų eurų.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę teigė prašantis šalies verslo pagalvoti, kaip jis galėtų padėti karo niokojamai Ukrainai valyti griuvėsius.
