Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, nuo 2020 lapkričio 1 dienos iki 2020 gruodžio 31 dienos iš viso buvo pateikta 14010 prašymų išduoti statybą leidžiančius dokumentus. Palyginimui, per tą patį praėjusių metų laikotarpį, t.y. nuo 2019 lapkričio 1 iki 2019 gruodžio 31, „Infostatyba“ teikta 6211 tokių prašymų.
Daugiausiai prašymų – individualiems namams
Daugiausiai prašymų per praėjusių metų paskutinius du mėnesius buvo vienbučių namų statyboms – 8 861 (2019 metų tą pati laikotarpį – 2 602 prašymai).
Dvibučių namų statyboms pernai metų lapkritį-gruodį prašyta 1 870 kartus (2019 metų tą patį laikotarpį – 384 prašymai).
Padaugėjo ir prašymų išduoti leidimus daugiabučiams. Per 2020 metų paskutinius mėnesius „Infostatyboje“ pateiktas 241 prašymas išduoti SLD trijų ir daugiau butų (daugiabučių) namų statyboms (2019 metų tą pati laikotarpį – 72 prašymai).
„Infostatybos“ duomenimis, vien Vilniaus m. savivaldybės administracija per 2020 metų gruodžio pirmą pusę yra gavusi 700, o per visą lapkričio mėnesį – 830 prašymų išduoti statybą leidžiančius dokumentus. Vidutiniškai per vieną mėnesį Vilniaus miesto savivaldybei iki šio laikotarpio buvo pateikiama apie 770 tokių prašymų.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) atstovė viešiesiems ryšiams Diana Dambrauskienė 15min patikslino, jog šioje statistikoje – tik prašymai išduoti statybos leidimą naujiems pastatams.
„Šie skaičiai atspindi tik prašymus išduoti SLD naujų statinių statyboms (tarp jų gali būti ir pakartotinai pateikti), prašymai išduoti SLD pastatų rekonstrukcijoms, kapitaliniams remontams ir pan. į šiuos skaičius neįtraukti“, – sakė ji.
Vis dėlto, ekspertai vieningai sutinka, kad tokį prašymų šuolį ir „Infostatybos“ apgultį nulėmė nuo metų pradžios įsigalioję reikalavimai.
Skubėjo iki 2021-ųjų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius atkreipė dėmesį, kad prievolė projektuoti A++ klasės pastatus atsiranda nuo prašymo pateikimo „Infostatybos“ sistemoje datos. Dėl šios priežasties daug planuojančių statyti dar A+ energinės klasės pastatus skubėjo „užfiksuoti“ šią galimybę.
„Dalį projektuotojų ir statytojų gąsdina galimai išaugsiantys kaštai dėl A++ klasės, todėl norėta apsidrausti. Tą patį stebėjome ir 2016 metais, kuomet buvo pereinama nuo gana žemo B energinės klasės laiptelio ant gerokai aukštesnio A“, – komentavo jis.
Tiesa, anot M.Statulevičiaus, tuomet pokyčiai buvo daug sunkiau valdomi, o ir pasiruošimas rinkoje buvo prastesnis. Dėl to buvo 10 mėnesių pratęstas B energinės klasės laikotarpis ir peržiūrėti kai kurie norminiai reikalavimai A klasės projektavimui.
„Šiemet to daryti nebuvo numatoma, nes pokyčiai pereinant nuo A+ iki A++ nėra tokie kardinalūs ir pasirengimo laikotarpis buvo pakankamai ilgas. Tačiau dalis projektuotojų ir investuotojų ar individualių statytojų norėjo apsidrausti, tad paskubino savo planus dar 2020 metais pateikti prašymą. Manau, tai atsilieps 2021 metų I ketv. statybos leidimų skaičiui ir matysime tikrai ramesnį laikotarpį“, – įsitikinęs jis.
Kritika VTPSI
Tiesa, M.Statulevičius negailėjo kritikos VTPSI ir tikino, jog inspekcijos sistemos nebuvo pasirengę tokiam antplūdžiui. Gruodį buvo gaunami pranešimai, jog „Infostatybos“ sistema neveikia ir jos taisymas truko bent kelias dienas. Išties, VTPSI du kartus vien gruodį pati pranešė apie techninius sutrikimus informacinėje sistemoje.
„Dėl to labai skundėsi savivaldybių planavimo ir statybos skyrių darbuotojai, negalintys suvesti duomenų. Manau, toks rinkos elgesys buvo prognozuotinas. VTPSI reikėtų ateityje savo sistemas paruošti tokiam momentiniam srautui, nes tai gali kartotis dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, skubiai keičiamų statybos techninių reglamentų, įstatymų nuostatų“, – įsitikinęs LNTPA vadovas.
Tokie techniniai sutrikimai, pasak M.Statulevičiaus, rinkai sukėlė daug nepatogumų – teko laukti eilėje, išliko galimybė nespėti laiku pateikti duomenų.
„Taip pat tikėtina, kad dalis projektų buvo teikiami kiek atmestinai, tik dėl termino „užfiksavimo“. Paskui gali būti siunčiamos korektūros – tai taip pat apkraus savivaldybių darbuotojus. Tikėtina, kad dėl to išsitęs laikotarpis projektų patikrai“, – svarstė jis.
Prašymų šuoliui – ir kitos priežastys
Tuo tarpu Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas daro prielaidą, kad statybų leidimų prašymų šuolį galėjo lemti ir nauja projektų įgyvendinimo schema rinkoje. Esą vis dažniau esmė šiandien slypi statytojo sutartyje, kai asmuo, perkantis butą, tampa jo statytoju, o įmonė – subrangovu.
Apie tokią praktiką 15min rašė 2020-ųjų pradžioje.
PLAČIAU SKAITYKITE: Vilnietę nustebino pateikta sutartis: siūlo pirkti ne butą, o jo statybos darbus
D.Gedvilo teigimu, tokiu būdu statytojas „nusiima“ atsakomybę ir perleidžia ją būstą įsigijusiam asmeniui. Kiekvienam tokiam „statytojui“ (būstą įsigijusiam asmeniui) yra išduodamas naujas statybos leidimas ir viename daugiabutyje jų gali būti keliasdešimt.
LSA rekomenduoja pasidomėti, pavyzdžiui, ar daug yra išduota statybos leidimų tuo pačiu adresu.
„Anksčiau, statant daugiabutį, būdavo vienas statytojas, tai yra tas juridinis asmuo, kuris vysto projektą, o dabar jų gali būti tiek, kiek butų yra daugiabutyje“, – 15min komentavo D.Gedvilas.
Taip pat jis svarstė, kad statybų leidimų šuolį galėjo lemti ir teikiamos subsidijos saulės elementų instaliacijai statiniuose.
„Jeigu statybos leidimas bus išduotas 2021 metais – statytojas nebegalės pasinaudoti subsidija, tad suskubo tą padaryti dar 2020 metais“, – kalbėjo D.Gedvilas.
Kainos gali kilti 5-10 proc.
O kuo ypatinga ta A++ klasė? Anot D.Gedvilo, tokius reikalavimus atitinkančiame pastate ne mažiau kaip 50 proc. sunaudojamos energijos turės būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
„Dėl to atsiras neišvengiamas poreikis rinkai investuoti į tokius sprendinius kaip saulės baterijos, šilumos siurbliai, vėjo jėgainės, hidroturbinos, biokuro ir geoterminės energijos naudojimas. Atsinaujinančios energijos šaltinius reikės nusimatyti jau projektavimo stadijoje, o tą įgyvendinti leis statinio informacinio modeliavimo (BIM) taikymas projektavimo ir statybos procese“, – aiškino LSA vadovas.
Taip pat, anot D.Gedvilo, atsiras poreikis investuoti ir į pastatų šildymo ir vėdinimo sistemas, atsiras aukštesni reikalavimai išorės atitvarų šiluminėms savybėms. Didžiausias iššūkis – rekuperatoriai, kurių kaina yra aukšta, o pasiūla – ribota.
Tiesa, LSA vadovo teigimu, A++ reikalavimai yra griežtesni už A+, tačiau ne tokie reikšmingi kaip perėjime nuo B iki A pastatų energetinio efektyvumo klasę.
„Aukštesnės energinės klasės pastatą pastatyti kainuoja brangiau nei žemesnės energinės klasės pastatus. Tačiau tvarių pastatų nauda yra gerokai didesnė ir jų poreikis vis labiau auga, nes aukšto energinio naudingumo būstų eksploatacija yra daug pigesnė nei žemesnių klasių.
Pavyzdžiui, pagal Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) duomenis, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, kurių naudingasis plotas yra apie 200 m², energijos sąnaudos A energinio naudingumo klasės pastatui yra 52–55 kWh/m ²/metus, o A+ - 49 kWh/m ²/metus. Kuo energiškai efektyvesnis pastatas statomas, tuo mažesnis energijos poreikis reikalingas, o tai itin naudinga tiek verslui, tiek gyventojams“, – aiškino jis.
Be to, statybos projektų sąmatos dėl naujųjų reikalavimų gali augti 5-10 proc., skaičiuoja pašnekovas. Jo teigimu, kuomet vyko perėjimas nuo B prie A energinės klasės reikalavimų projektuotojai užtruko prisitaikyti prie griežtesnių reikalavimų, o statybininkai – prie pažangesnių medžiagų ir naujų sprendimų.
„Be to, tam reikėjo ir papildomų investicijų, o projektų sąmatos išaugdavo net 10-15 proc. Tačiau rinka pamažu prisitaikė prie A klasės reikalavimų, o ir patys užsakovai netruko įsitikinti A energinės klasės teikiama nauda“, – 15min sakė jis.
