„Aeronamų“ kompleksas taps pirmuoju Vokietijos „Passivhaus“ institute sertifikuotu statiniu, užtikrinančiu ilgalaikę būsto vertę bei tvarumą. Taip pat tai bus pirmasis „A++“ klasei, kuri Lietuvoje bus privaloma nuo 2021 m. sertifikuotas demonstracinis projektas.
Tad jeigu norite laiko mašina nusikelti į ateitį ir savo rankomis paliesti protingus ateities namus, kalendoriuje pasižymėkite liepos mėnesį, kai „Aeronamai“ svetingai atvers savo duris visiems inovacijų gerbėjams ir smalsuoliams.
O mes tuo tarpu pasižvalgykime, iš ko ir kaip statomi energiškai efektyvūs namai, kokios medžiagos leidžia pasiekti aukščiausius kokybės standartus.
Kaip statant namą „nušauti du zuikius“
„Aeronamuose“ mūrui naudoti „Bauroc“ akyto betono/dujų silikato blokeliai, anot „Bauroc“ eksperto Dariaus Klevečkos, nėra rinkos naujiena ir jau daug metų dėl savo savybių atitiko pačius aukščiausius statybos standartus ir reikalavimus. Tačiau Lietuvoje pereinant prie aukštesnių A++ klasės statybos normatyvų, ši medžiaga atrandama iš naujo. Nenuginčijami jos pliusai – geros stipruminės savybės, puikus šilumos izoliavimas ir sandarumas. Be to, su ja labai lengva dirbti.
„Lietuvoje vyrauja stereotipas, kad mūras turi atlikti tik konstruktyvinės medžiagos funkciją, todėl renkantis jį, dažnai bandoma orientuotis į tvirtumą ir kartais neįvertinama, kad šioje vietoje galima nušauti du zuikius. Tas įmanoma renkantis akytą betoną, kuris turi labai geras šilumos izoliacijos savybes ir optimalų tvirtumą iki trijų aukštų pastatų statybai. Siena gaunasi ne per plati – maždaug 25 cm, ir kadangi dar pats mūras duoda gerą šilumos izoliaciją, termoizoliacinio sluoksnio reikia mažiau negu naudojant per tvirtą mūrą“,- sako pašnekovas.
Lietuvoje vyrauja stereotipas, kad mūras turi atlikti tik konstruktyvinės medžiagos funkciją, todėl renkantis jį, dažnai bandoma orientuotis į tvirtumą ir kartais neįvertinama, kad šioje vietoje galima nušauti du zuikius.
Paradoksalu, tačiau puikiomis savybėmis pasižymintis akytbetonis yra viena pigiausių mūrui naudojamų medžiagų. „Kaina labai priklauso nuo pasirinkimo ir nuo to ko konkrečiai siekiama. Standartinis blokas bus lengvas ir pigus. „Aeronamuose“ buvo naudojami patys tvirčiausi blokeliai „Bauroc Hard“, turintys geras šilumines savybes, bet tai vieni brangesnių. Mes siūlome ne vieną sprendimą, nes turime įvairių rūšių blokelių, ir itin šiltų, ir tvirtų, ir įvairių tarpinių variantų“,- vardijo D.Klevečka.
Tačiau ekspertas pabrėžia: mūras nėra tik blokeliai. Labai svarbūs elementai yra virš langų, durų, garažo vartų montuojamos Bauroc sąramos ir monolitiniams armuotiems žiedams naudojami Bauroc U-formos blokeliai. Tai elementai padedantys eliminuoti name susidarančius šilumos tiltus.
„Name šilumos tiltų susidaro nemažai: vidutiniame privačiame name gali būti apie 100 metrų monolitinių ruožų, per kuriuos šiluma iš namo vidaus į išorę juda maždaug 5 kartus stipriau negu per blokelį. Statant A, A+ ir A++ namus yra privaloma suskaičiuoti, kiek dėl to yra prarandama šilumos. Ir jeigu tokių ruožų yra labai daug, šiluminiai nuostoliai gali būti dideli. Mūsų sprendimai padeda tas vietas padaryti kuo mažiau laidžias šilumai“,- statybinius niuansus atskleidė D.Klevečka.
Energetiškai efektyvaus namo statybos pagrindinis kokybinis rodiklis – sandarumas. Plonasluoksniais klijais akytam betonui mūrijami Bauroc blokai, turintys specialų vertikalios siūlės sandarinimo sprendimą, yra absoliučiai nelaidūs orui, net ir be apdailos sluoksnio. Tokio tipo sienai nereikalingi jokie papildomi sandarinimo sprendimai – teptinės izoliacijos, elektros lizdų sandarinimas, sienos tinkavimas prieš apšiltinimo sluoksnį, langų angokraščių sandarinimas.
„Aeronamuose“ šalia šių sprendimų tarp kambarių, WC mazguose buvo naudojami pertvariniai padidinto tankio bauroc Element blokai, užtikrinantys komfortiškumą garso izoliacijos atžvilgiu.
Ne paslaptis, kad sienos turi didelę įtaką namuose esančiam mikroklimatui. Akytasis betonas, anot „Bauroc“ eksperto, ir čia turi pliusų. „Kadangi ši medžiaga mažai laidi šilumai, tai vasara, kai lauke yra karšta, ji šilumos neįleidžia į pastato vidų. Žiemą atvirkščiai - name bus šilta, o jo gyventojai už šildymą mokės mažiau. Be to, akytbetonis dėl savo porėtos struktūros ir gero kvėpavimo, jeigu namuose susidarytų perteklinė drėgmė, ją iškvėpuos į lauką, o jeigu jos pritrūks, ypač žiemą, kuomet oras yra sausas, atiduos ją atgal į patalpą“,- akytbetonio privalumus vardijo „Bauroc“ ekspertas.
Teisingi sprendimai neleidžia šilumos paleisti vėjais
Sandarumas sudaro be galo didelę reikšmę galutiniam pastato efektyvumo rezultatui, todėl energiškai efektyviame name svarbu identifikuoti ir pašalinti net mažiausias skylutes.
„Beveik trečdalis šilumos nuostolių visame pastato šilumos energijos balanse atsiranda neužtikrinus gero pastato sandarumo lygio, tad apie 30 proc. sąskaitos, išleidžiamos šildymui, tikrąja to žodžio prasme paleidžiama vėjais“,- neslepia įmonės „SD30“, atlikusios sandarinimo darbus „Aeronamuose“, ekspertas Martynas Ramonas.
Konkrečiai su energetiškai aktyviais arba pasyviais namais dirbanti įmonė maksimaliai geriausią rezultatą sandarinant pastatus gauna naudodama specialią mastiką Blowerproof. Jos privalumas yra tas, kad ji kimba prie bet kurio paviršiaus ir atkartoja bet kokio sandarinamo paviršiaus reljefą. Mastika yra tepama ir purškiama ant sandarinamos siūlės ir sudaro specialią plėvę, kuri neleidžia cirkuliuoti orui.
M.Ramonas pabrėžia, kad kiekvienas gamintojas privalo pateikti sandarinimo medžiagų deklaraciją, kur būtų nurodyta jų garinės varžos faktorius pagal EN ISO 12572 (2001) .Tas dydis žymimas raide µ (miu) ir mūsų medžiaga atitinka µ = 76584 vertę., Medžiagos vandens garų varžos faktorius µ parodo, kiek kartų šios medžiagos sluoksnio garinės varžos vertė yra didesnė už tokio pat storio nejudraus oro sluoksnio garinės varžos vertę. Koks garų kiekis gali patekti į konstrukciją lemia izoliacinio sluoksnio vandens garų difuzinė varža, dažniausiai išreikšta koeficientu Sd – vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storis, matuojamas metrais. Sd dydis lengvai išskaičiuojamas medžiagos deklaruojamą vandens garų varžos faktoriaus reikšmę µ padauginus iš medžiagos storio, išreikšto metrais: Sd(m) = µ x d(m). Kaip pavyzdys 200 mikronų storio stabilizuota garo izoliacijos plėvelė dažniausiai naudojama sandarinti šlaitinių stogų konstrukcijas iš vidinės pusės turi Sd apie 30 m.
„Mūsų medžiaga, sutepta arba išpurkšta, būtent ir suformuoja tokį SD dydį. Pačios medžiagos privalumas dar yra tas, kad ji yra elastiška ir gali iki 2,5 karto išsitempti ant užteptos siūlės. Tad statybose, kai namui iš pradžių sėdant būna kažkokie mikro judesiai, tas judėjimas nėra baisus mūsų produktui. Todėl ateidami į objektą mes klientui suteikiame ne tik technines konsultacijas, bet tuo pačiu, atlikę sandarinimo darbus su savo medžiagomis, garantuojame, kad jis pasieks tokį sandarumo lygį, koks yra užsibrėžtas“,- sakė pašnekovas.
Anksčiau ypatingai sunkiai prieinamų vietų nebuvo jokios galimybės užsandarinti ir jos būdavo pagal nutylėjimą užmirštamos.
Tačiau, anot M.Ramono, net ir turint pačias geriausias sandarinimo medžiagas, svarbiausia yra iš karto numatyti pačias problematiškiausias namo vietas.
„Dažniausiai tai yra pastato atitvarinių konstrukcijų skirtingų sandūrų vietos: sienos ir grindų jungtis, sienos ir šlaitinio stogo jungtis, sienos ir lango įstatymo jungtis. Įvairios vietos, per kurias laukan per atitvarinę konstrukciją eina komunikacijos, pvz., ventiliacijos vamzdžiai, vandentiekis, kanalizacija, elektros instaliacijos laidai, einantys per atitvarinę sieną arba per šlaitinį stogą“,- vardija ekspertas, neslėpdamas, kad anksčiau ypatingai sunkiai prieinamų vietų nebuvo jokios galimybės užsandarinti ir jos būdavo pagal nutylėjimą užmirštamos.
Tačiau kalbant apie pasyvius arba energiškai efektyvius pastatus, ypatingai A++ klasės, kada tie reikalavimai yra ypatingai griežti, net mažiausios skylutės turi be galo didelę įtaką. „Visos tos mažos skylutės ypatingai sunkiai prienamose vietose su mūsų mastika ir pūtimo agregatu yra likviduojamos be jokių problemų. Dėl to drąsiai einame į objektus ir garantuojame, kad sandarumas bus užtikrintas ir pasiektas toks lygis, koks buvo užsibrėžtas“,- tikino „SD30” įmonės ekspertas.
„Aeronamus“ kurti padėjo įmonės, kurioms rūpi inovacijos ir savo žiniomis apie energiškai efektyvius namus jos nori dalintis su visuomene. Čia buvo panaudotos geriausios „Paroc“ apšiltinimo medžiagos, „Danfoss“ šildymo sistemos ir dalyvavo daugybė kitų partnerių, kurių sprendimai gali užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir padėti kurti ilgalaikę vertę turinčius namus.
Prie ambicingo projekto prisijungę stipriausios šalies NT kompanijos turi tikslą paneigti mitus apie tai, kad Lietuvoje neįmanomos kokybiškos statybos. Suvienijusios pajėgas jos įrodė, kad mūsų šalyje jau dabar galima pasiekti aukščiausius būstui keliamus reikalavimus, kurie bus privalomi dar tik 2021 m.
