Ir kaip susitvarkyti su viena svarbiausių užduočių – stogo dangos pasirinkimu: tiek energinį naudingumą užtikrinančios, tiek po pirmos rimtesnės audros dalimis neišsiardančios?
15min skaitytojus su Lietuvos statybų sektoriaus tendencijomis supažindina profesionalai – Klaipėdoje veikiančios UAB „Aks West“ vadovas Martinas Kolakauskas ir Panevėžio UAB „Viktauga“ direktorius Mindaugas Vidzėnas.
Pinigus patikėti tik gerą vardą užtarnavusiems
Aukštaitijos regione NT paslaugas teikiančios įmonės direktorius M.Vidzėnas šiuo metu visą dėmesį skiria Panevėžio miesto pašonėje kylančiam naujos statybos gyvenamųjų namų „Tvenkinio kvartalui“.
Devyniolikos vienaaukščių namų gyvenvietė kuriasi šalia Molainių tvenkinio. Būsto su pilna apdaila kaina – 1 300 EUR už kvadratinį metrą.
„Siūlome įsigyti namus su daline arba pilna apdaila. Belieka atsiimti raktus ir apsistatyti baldais. Praktikuojame vientisumą: pradedant plačiu paslaugų spektru, baigiant infrastruktūros įrengimu ir daugmaž vienodos pastatų stilistikos išlaikymu“, – pasakoja M.Vidzėnas.
Tendencijos keičiasi. Jeigu mūsų veiklos pradžioje paklausiausi buvo dviejų aukštų gyvenamieji namai, šiuolaikinė mada diktuoja vienaaukščių paklausą.
NT įmonės įkūrėjas pabrėžia, kad versle išlikti padeda tinkamas požiūris į klientą – sena gera taisyklė, kuri realybėje pasitvirtina kiekvieną kartą.
„Besidomintiems pirkimais, tai turėtų būti kertinis aspektas. Ar, atėjus pas vystytojus ir rangovus, tiksliai išdėstoma informacija apie viską, pradedant medžiagomis, baigiant garantijomis? Ar aiškiai deklaruojama, ką žmogus gaus už tam tikrą pinigų sumą? Geriausiai, žinoma, už vystytojus kalba jų darbai ir rekomendacijos iš lūpų į lūpas.
Statytojų internetinėje svetainėje susiraskite jau užbaigtų objektų sąrašą, nuvažiuokite, apžiūrėkite. Esant galimybei, pasikalbėkite su ten gyvenančiais“, – pabrėžia bendrovės „Viktauga“ vadovas.
Automobilių pardavėjai persikvalifikuoja į statybas
Panevėžietis pasakoja kartas nuo karto sulaukiantis interesantų priekaištų, esą rinkoje esti pigesnių pasiūlymų, o kainų skirtumas kartais gali siekti 10 tūkst. EUR. Priežastis, pasak 15min pašnekovo, paprasta – ne visi statytojai vienodą dėmesį skiria statybinių medžiagų ir atliekamų darbų kokybei:
„Sakykime taip: su didžiausia grėsme dažniausiai susiduria tie naujakuriai, kurie perka iš pavienių statytojų. Tarkime, žmogus prekiavo automobiliais arba dirbo užsienyje, nepasisekė, sugalvojo užsidirbti statydamas ir parduodamas namus. Tada tame pačiame mieste atsiranda gerokai pigesnių už rinkos kainą objektų. Tokie įprastai būna be garantijų, be atlikto sandarumo testo, o vystytojai kratosi atsakomybės.“
Namai susitraukė, bet modernėja
M.Vidzėno teigimu, per antrąjį dešimtmetį gyvuojančios įmonės praktiką pavyko atsirinkti patikimus partnerius, tiekiančius kokybiškas medžiagas, ir suprasti, kokie sprendimus atitinka vidutinės klasės Lietuvos žmonių poreikius.
„Tendencijos keičiasi. Jeigu mūsų veiklos pradžioje paklausiausi buvo dviejų aukštų gyvenamieji namai, šiuolaikinė mada diktuoja vienaaukščių paklausą. Su architektais pasikalbame, kad, galbūt, prieš penkiolika metų buvo norima atkreipti dėmesį į save kuo didesniu namu, tačiau laikas parodė, kad toks statinys reikalauja neprotingai didelių išlaikymo kaštų. Panevėžys pastaraisiais metais ėmė stipriai keistis, atsinaujino, apsigyveno daug jaunų šeimų, kuriasi naujos darbo vietos.
Rinkai stipriai įtaką daro ir tokie veiksniai kaip, tarkime, karantinas. Jo metu paaiškėjo, kad norisi daugiau erdvės ir privatumo, o iš namų terasos galima darbuotis kuo puikiausiai. Parduodami net ilgokai šeimininkų neatradę namai. Bankai vėl aktyviai teikia būstų paskolas. Apie 80 proc. mūsų naujojo kvartalo namų įsigyjama būtent šiuo būdu“, – neslepia M.Vidzėnas.
Standartu gyvenamųjų ir daugiabučių namų Panevėžio apskrityje įrengimui jau tapo esminiai bendrovės „Viktauga“ pasirinkimai: modernūs dizaino ir architektūriniai sprendimai, ekologiškos statybinės medžiagos.
Bankai vėl aktyviai teikia būstų paskolas. Apie 80 proc. mūsų naujojo kvartalo namų įsigyjama būtent šiuo būdu.
Atsisijojo vystytojai ir vienos svarbiausių namo sudedamųjų dalių – stogų – medinių konstrukcijų ir čerpinių dangų gamintojus.
„Pradžioje į čerpines stogų dangas žvelgėme atsargiai. Nebuvome tikri, ar investicija atsipirks. Sodybas Kuršių Nerijoje, Klaipėdoje, Palangoje senoliai ne šiaip sau čerpėmis dengė. Išbandėme, ir žmonės sureagavo labai palankiai. Aišku, mieste vyrauja plokščios, prilydomos dangos, tačiau gyvenamiesiems namams, juolab – prie vandens telkinio, kitos dangos negu čerpių nė nesvarstėme.
Čerpė yra čerpė: estetika, produkto ilgaamžiškumas, po juo palaikomas mikroklimatas. „Kam tos čerpės?“ klausia nebent pakankamai žinių neturintys“, – pastebi bendrovės „Viktauga“ vadovas.
Rinkosi plokščias ir tamsias
Pastarąjį dešimtmetį statybų bendrovė vystomuose projektuose pasitiki „BMI Monier“ čerpiniais stogais ir šios įmonių grupės kaminais. Gyvenamųjų namų kvartalui Molainiuose buvo pasirinktos „Teviva Cisar“ betoninės čerpės, pagamintos pagal „Cisar“ technologiją.
M.Vidzėnas skaičiuoja, kad kiekvienam iš 19 vienaaukščių namų prireikė nuo 230 iki 250 kv. metrų čerpių.
„Šie sertifikuoti tiekėjai – vieni pagrindinių mūsų ilgamečių partnerių, kurie sklandžiai, atsakingai ir operatyviai vykdo savo įsipareigojimus, suteikdami garantijas. Iškilus problemai, nesunku prisišaukti, atvažiuoja, pakonsultuoja, sistemingai rengia seminarus, kuriuose pristato stogų rinkos naujienas. Projektui Molainiuose pasirinkome tamsias, plokščias betonines „Teviva Cisar“ čerpes su lietaus sistema.
Prie tamsaus šlaitinio stogo priderinome sodriai rudą fasadą. O iš gamyklos atvykstančios, tiksliai išmatuotos ir pagamintos medinės perdangos leido išgauti tikslius šlaitus ir T formos stogus. Pastatėme stilingą, jaukų ir, mano akimis, labai mielą kvartaliuką“, – įvardija kvartalo Panevėžio miesto pašonėje statybas dar šįmet užbaigti ketinančios bendrovės vadovas M.Vidzėnas.
Mažoji Vakarų Europa
Jeigu čerpinės stogų dangos dar tik stumdosi dėl savo vietos po Aukštaitijos regiono saule, už vos poros šimtų kilometrų, Vakarų Lietuvoje, čerpės prie raudonų plytų mūro derinamos nuo sunkiai atmenamų laikų. Pasak uostamiesčio bendrovės „Aks West“ vadovo M.Kolakausko, čerpių pardavimai pajūryje didesni negu jų realizacijos mastai kartu skaičiuojant Vilnių ir Kauną.
Tuo tarpu Vilniuje, Kaune sovietiniais laikais buvo šiferis, kur ne kur – skarda.
Situaciją rinkoje diktuoja ne vien pajūrio regione galiojančios Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) taisyklės.
„Sėdę į automobilį ir pravažiavę Europą nuo Portugalijos, pro Italiją, Prancūziją ir Vokietiją, retas vaizdas, kad gyvenamojo namo viršuje būtų ne betoninė ar keraminė stogo danga. Klaipėdoje, Palangoje, Kuršių Nerijoje pėdsaką paliko vokiška tradicija ir drėgno jūrinio klimato suformuoti įpročiai. Tuo tarpu Vilniuje, Kaune sovietiniais laikais buvo šiferis, kur ne kur – skarda, o čerpės – nebent senamiestyje arba „kvadiniuose“ objektuose“, – logiškas priežastis situacijai apibūdinti randa M.Kolakauskas.
Didelė apkrova namo konstrukcijai – už ar prieš?
Specialistas prisimena studijų laikus, kuomet dėstytojai perspėję statybose šiukštu nenaudoti čerpių – neva tokia stogo danga namo konstrukcijai sudaro per didelę, netgi neatlaikomą apkrovą:
„Absoliuti nesąmonė. Kuo sunkesnė stogo danga, tuo geriau ji suspaudžia namą, jo konstrukcijos tampa tik stabilesnės ir nebejuda. Aišku, pasitaiko, kad uraganinis vėjas nuneša vieną kitą čerpę, tačiau statistiškai dažniausiai skraido banguotos lakštinės ir skardinės dangos. Nors čerpinės stogo dangos populiarėja vidurio ir rytų Lietuvoje, mano manymu, dar ne pakankamais tempais.
Man atrodo, kad žmonės dažnai nežino, ką daro. Neįsigilindami į pasirinkimų galimybes, vadovaudamiesi neteisingomis nuostatomis ar kažkam parankiais sufleravimais.“
Skardinio ir čerpinio stogo kaštai – identiški
Uostamiesčio bendrovės „Aks West“ direktorius savo išsakytą nuomonę iliustruoja skaičiais. M.Kolakausko teigimu, betoninės čerpės – pigiausia tvari stogų dangos rinkos medžiaga, be abejo, neskaitant pigių „popierinių“ ar „imituotų“ produktų, kurių ilgaamžiškumas tesiekia keletą metų.
„Jeigu norime stogo, kuris tarnaus trisdešimt metų ir daugiau, geresnės medžiagos už betoninę čerpę nerasime visame pasaulyje. Betonas pasižymi ypatinga savybe: kuo ilgiau stovi, tuo jis stipresnis. Pasakysiu paprastai: kv. metras betoninių čerpių su PVM kainuoja apie 6 eurus. Už tokią pat kainą galima įsigyti pigią čerpių imitacijos skardą, kuri tarnauja ilgiausiai dešimtmetį, tada nublunka, nusilupa ir surūdija.
Jeigu pirktume brangesnę skardą, gero gamintojo, tinkamo storio, padengimo, kaina gali būti ir 11, ir 19 eurų. Tai kurioje vietoje čia ekonomija, aš nebežinau“, – svarsto „BMI Monier“ čerpines stogų dangas į naujos statybos NT objektus visoje šalyje tiekiančios įmonės vadovas.
Kuo sunkesnė stogo danga, tuo geriau ji suspaudžia namą, jo konstrukcijos tampa tik stabilesnės ir nebejuda.
15min pašnekovas įvardija motyvus, kurių vedinas renkasi būtent „BMI Monier“ medžiagas. Tai – ne vien įmonės teikiama 15–30 metų garantija, kuri statybų sektoriuje taip pat suteikia didelį privalumą. Šis gamintojas – didžiausias, turintis mokslinių tyrimų institutą, kuriame testuoja ir įvairiais būdais išbando, kontroliuoja produkcijos kokybę, turi plačią papildomų stogų elementų gamą nuo saugos iki tvirtinimo ir sandarinimo, ko neteikia kiti gamintojai.
Vienas kompleksas – dvi skirtingos tekstūros
Interviu M.Kolakauskas duoda tiesiai iš statybų įkarščio Kuršių Nerijoje. Juodkrantėje kyla vienas didesnių gyvenamosios paskirties objektų Lietuvoje šiuo metu – šešių korpusų gyvenamųjų namų kompleksas.
Griežtų formų šlaitiniam stogui šiame komplekse UNESCO saugomoje teritorijoje prireikė 1 500 kv. metrų betoninių „Zanda Evo Antic“ čerpių.
„Statytojai pasirinko toli gražu ne pigiausią variantą dėl estetinių sumetimų – siekė, kad pastatas derėtų su aplinka ir pastatais greta. Būstai dengiami dviejų rūšių betoninėmis „Antic“ sendinto molio spalvos čerpėmis. Seniesiems korpusams pagaminta tradicinė banguota čerpė, o naujajai daliai – plokščia. Tarpusavyje puikiai dera tiek tradicinė, senoji pastato dalis su modernia naująja, tiek skirtingų formų betoninės čerpės“, – pasakoja M.Kolakauskas.
Tiesa, čerpinė danga pasižymi ir keletu trūkumų. Ji negali būti naudojama plokštiems stogams. Technologiškai, tam tikras čerpes galima dėti stogams nuo 7°, tačiau rekomenduojama – ne mažiau kaip 14° nuolydžio stogams.
Aišku, pasitaiko, kad uraganinis vėjas nuneša vieną kitą čerpę, tačiau statistiškai dažniausiai skraido banguotos lakštinės ir skardinės dangos.
Be to, čerpės yra gana sunkios, todėl joms reikia specialaus transporto ir mechanizmų, padedančių užkelti medžiagas ant stogo konstrukcijos.
„Žmonės, kurie nepabūgsta susidurti su logistikos, pavadinkime, dilema, už tuos pačius pinigus turi žymiai geresnį rezultatą: stilingesnį, tvaresnį, architektūriškai, drįstu teigti, taip pat puikesnį. Be abejo, ir fizikinių savybių prasme. Tokia danga neperkaista, nerūdija, nebarška, nuo vėjo gūsių nevibruoja.
Tiek betoninės, tiek keraminės čerpės pasižymi šilumine inercija: nuo saulės lėtai įkaista, susidūrusios su šalčiu – lėtai vėsta. Šios savybės pirmiausia lemia tai, kad nesusidaro kondensatas, nėra drėgmės, oro tarpai tarp konstrukcijų mikliai ventiliuoja orą, konstrukcija savaime turi geresnes sąlygas išlaikyti ilgaamžiškumą.
Net jeigu gyvenate pastogėje, nereikia jaustis kaip pirtyje, kadangi čerpinis stogas neperkaista. Metalas tuo tarpu greitai įkaista ir ilgesnį laiką kaitina. Greitai ir atšąla“, – fizikines čerpinių stogų dangų savybes aptaria M.Kolakauskas.
Ekologija griežia pirmu smuiku
Augant piliečių sąmoningumui ir ekologijos keliu žengiant įvairioms verslo sritims, gamtai draugiškas medžiagas vertina ir statybų sektorius. Šiuo aspektu, pasak M.Kolakausko, populiariausia – betoninių čerpių stogo danga – kyla visa galva aukščiau už likusias:
„Betoninės čerpės yra iškastinės žaliavos produktas. Joms reikia iškasti žvyrą, klintis, kad pagamintume cementą, įvyksta šarminė reakcija. Tai – 100 proc. ekologiškas gaminys. Keraminėms čerpėms taip pat reikia iškastinės žaliavos – molio, kuris deginamas krosnyje. Metalo gamyba – chemija, dažymas, apdirbimas – neturi nieko bendro su ekologija.“
Atkreipkite dėmesį į degalines. Aplink kuro kolonėles išklotos išskirtinai tik betoninės trinkelės. Ne asfaltas ar kita danga.
Betoninės dangos, anot M.Kolakausko, dėl unikalių cheminių ir fizikinių savybių yra nepamainomos:
„Atkreipkite dėmesį į degalines. Aplink kuro kolonėles išklotos išskirtinai tik betoninės trinkelės. Ne asfaltas ar kita danga. Ką tai sako? Jog tai – atspariausia cheminiam poveikiui medžiaga. Nepamirškime, kad ir pas mus pasitaiko rūgštiniai lietūs, praskrenda sočiai palesę paukščiai.
Jeigu būstas yra arti miško, ypatingai svarbu, kokią dangą rinksis užsakovas. Ant stogo kaupiasi lapai, prasideda puvimo, rūgimo procesai, į aplinką išmetamos rūgštinės ir šarminės terpės. Jeigu danga prastesnės kokybės, ilgainiui pradeda gesti. Betonas nebijo nieko.“
Nesirinkti aklai ir apsvarstyti visus variantus
15min pašnekovas svarsto, kad kartais savarankiškai būstą statantiems žmonėms arba besidairantiems objektų pas nekompetentingus vystytojus pritrūksta žinių.
„Galbūt lietuviai dar mažai edukuojami šia tema? Nežinau. Tačiau patarimą turiu vieną: estetiką galima suderinti su praktiškumu, todėl domėkitės, ieškokite, nebijokite klausti. Apsvarstykite įvairius variantus. Ar tai būtų pagrindinis šeimos būstas ar antrinis, jį įsigyjame iki amžiaus galo ir dar paliekame ateities kartoms“, – apibendrina M.Kolakauskas.
