15min skelbė, kad 2019 metų spalio 16 dieną Seimo nariai „valstiečiai“ Lauras Stacevičius ir Kęstutis Mažeika pateikė naują Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą. Jo rengėjais nurodomas L.Stacevičius ir Aplinkos ministerijos specialistai.
Įstatymo tikslas – viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių valdymo principus, sujungti bendrijų, jungtinės veiklos sutarčių bei administratorių įstatymus į vieną. Šiuo metu kiekviena iš šių valdymų formų yra išskirtos į skirtingus įstatymus.
Tačiau bendrijų pirmininkai įsitikinę – naujai siūlomas įstatymas ne pagerins situaciją, o atvirkščiai – ją pablogins. Jie mano, kad įstatymas naikina egzistuojančią daugiabučių namų savivaldą, kaip valdymo formą, ir skatins gyventojus rinktis administratorius.
PLAČIAU SKAITYKITE: Naujas daugiabučių įstatymas: bendrijų pirmininkai stoja piestu, politikai jau žada pataisas
Įstatymo kūrėjas L.Stacevičius tuomet aiškino, kad tai ne galutinis dokumentas, be to, ne kartą kartojo, kad dokumentas nėra „stumiamas buldozeriu“.
J.Antanaitis: į privatų turtą niekas negali kištis
„Trečias mėnuo būsto valdytojus krečia nepasitikėjimo jausmas, netikimybės jausmas, nes spalio 16 dieną sužinojome, kad 2 metus paslapčia buvo rengiamas įstatymas, apie kurį nebuvo informuoti būsto valdytojai, asociacijos. Iki paskutinės dienos nebuvome supažindinti su teisės aktu“, – trečiadienį spaudos konferencijoje pareiškė Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Jis aiškino, kad Aplinkos ministerija registruodama teisės aktą per Seimo narius L.Stacevičių ir K.Mažeiką apeina teisės aktų rengimo taisykles ir visus filtrus.
J.Antanaitis priminė, kad lapkričio pabaigoje Aplinkos ministerijoje buvo sukviesti asociacijų, daugiabučių bendrijų pirmininkai, kurie pasipiktino įstatymu. Tuomet buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę.
PLAČIAU SKAITYKITE: Bendrijų pirmininkai sukilo prieš naują daugiabučių įstatymą: reikalauja dėti į stalčių
„Dabar gauname Ramūno Šveikausko raštą visiems darbo grupės dalyviams, kad nepriklausomai nuo to, ką nuspręsite, bus taip, kaip parašyta šitame projekte. Jeigu Aplinkos ministerijos darbuotojai, padedant L.Stacevičiui, stumia šį teisės aktą ir jiems negalioja jokie derinimai ir susitarimai, tai kam naudingas šitas teisės aktas?“ – klausė jis.
Pasak J.Antanaičio, naujai rengiamas daugiabučių valdymo įstatymas naikina esamą būsto valdymo formą.
„Ne bendrija žlugdoma, ne administratoriai žlugdomi, o žlugdomas nacionalinio turto valdymas. Einame link Gruzijos, Rumunijos ir Bulgarijos. Kada namai griūna, nėra kur gyventi, žmonės nepatenkinti, keliama sumaištis. Ar to reikia? Manau, kad ne“, – kalbėjo jis.
J.Antanaitis siūlo tobulinti senąjį įstatymą, pasiremiant kitų valstybių patirtimi arba taisyti klaidas naujajame. Kartu Lietuvos būsto rūmai pareikalavo įstatymą rengusį Aplinkos ministerijos tarnautoją Ramūną Šveikauską nušalinti iš darbo grupės.
G.Komka: rengiamas konkretiems asmenims
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka spaudos konferencijoje teigė, kad šis įstatymas netenkina ne tik gyventojų, bet ir visų rinkos dalyvių poreikių bei griauna visą būsto priežiūros sistemą.
„Manau, kad galimai yra rinkoje veikianti bendrovė, kuri taps patraukli savivaldybei. Už tris galimus pažeidimus, už kuriuos galima naikinti licencijas, tada bendrijų pirmininkai, įmonės išsirikiuos savivaldybėje su kyšiais. Tai skatina korupciją“, – kalbėjo jis.
G.Komka atkreipė dėmesį, kad daugiabučių valdymo sistemoje taip pat vyrauja konkurencija. Pavyzdžiui, jei konkurentas ateis ir šilumos mazge sukraus baldus, tai jau bus pažeidimas.
Tiesa, G.Komkos teigimu, šiuo metu savivaldybės vidutiniškai išnagrinėja iki 20 proc. skundų.
Pagal naujai rengiamą įstatymą, nustačius tris pažeidimus daugiabučių administratoriui gali būti atimta licencija. G.Komkos teigimu, jei dėl netinkamai dirbančio vadybininko įmonė gaus tris įspėjimus, ji gali prarasti tūkstančius valdomų namų, dėl ko nukentės daugiabučių gyventojai.
„Įstatymas rengiamas kažkam, galbūt konkretiems asmenims ar įmonėms. Gal yra kažkokie asmeniniai interesai“, – kalbėjo jis.
Jis įsitikinęs, kad šis įstatymas yra „visiškai kiauras ir neužtikrina mano, kaip piliečio, teisių“.
Bendrijos: kils daug problemų
Vilniaus 939-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos vadovas Juozas Pukanasis aiškino, kad dideles bendrijas bandoma sunaikinti jau dešimtmetį. Jis taip pat mano, kad įstatymas rengiamas kažkam.
„Rengėjai neturi žalio supratimo apie bendrijų veiklą. Pas mus viename name lūžo kanalizacijos vamzdis. Negalima naudotis san. mazgais, nes fekalijos teka į butus. Siūloma, kad visi darbai perkami per viešuosius pirkimus. Kol suorganizuosiu viešuosius pirkimus, praeis mėnuo. Tokiu atveju kiltų epidemija“, – aiškino jis.
Daugiabučių bendrijos „Raitininkų 2B“ valdybos pirmininkas Audrius Baranauskas mano, kad pertvarkius sistemą kils daug problemų.
„Esame bendro turto savininkai, kas gali mums įsakyti, kad negalima išrinkti bendrijos valdybos, o valdyti turės tik pirmininkas. Kas tokią teisę turi?“ – stebėjosi jis.
A.Baranauskas, kaip ir kiti kalbėtojai, mano, kad priverstiniai susirinkimai yra pertekliniai.
Rengėjai reaguoja į pažeidimus
Anksčiau įstatymo rengėjai aiškino, kad įstatymas rengiamas reaguojant į nustatytus pažeidimus bendrijų ir daugiabučių administratorių veikloje. Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresn. patarėjas R.Šveikauskas, kurį siekiama nušalinti nuo darbo grupės, 15min pateikė statistiką.
Aplinkos ministerijos duomenimis, savivaldybių vykdomosios institucijos 2015 metais nustatė 1845 bendrijų veiklos pažeidimus ir 8 kartus taikė poveikio priemones, 2016 metais išaiškino 1793 pažeidimus ir pritaikė 12 poveikio priemonių, o 2017 metais iš nustatytų 1694 bendrijų veiklos pažeidimų poveikio priemonės pritaikytos 13.
2015 metais savivaldybių vykdomosios institucijos nustatė 1483 bendrojo naudojimo objektų administratorių (administratorius) veiklos pažeidimus, 2016 – 1337, o 2017 – 1506. Atitinkamai 2015 metais pritaikė 22 poveikio priemones, 2016 metais – 16, o 2017 – 27.
„Dažniausiai nustatomi pažeidimai: netinkamas namo techninės priežiūros organizavimas ir vykdymas, neteikiama informacija apie įvykusius susirinkimus, balsavimus raštu, vykdytus pirkimus. Neperrenkami bendrijų valdymo organai; kaupiamosios lėšos naudojamos ne pagal paskirtį, netvirtinami ilgalaikiai ir metiniai planai“, – 15min raštu atsakė R.Šveikauskas.
Aplinkos ministerija: kalbėtojai atstovauja valdytojams, ne savininkams
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausiasis specialistas Marius Žvinklis po spaudos konferencijos 15min sakė, kad išsakyti kaltinimai – absurdiški. Jo teigimu, nė viena nuostata nėra nukreipta į kažkokios įmonės protegavimą ar valdytojų diskriminavimą.
„Įstatymas rengiamas butų ir kitų patalpų savininkams, suteikiant jiems kuo daugiau teisių ir galių valdyti savo nuosavybę. Šiandieninė padėtis, kai bendrijos pirmininkas arba administratorius jaučiasi tikruoju šeimininku, nėra normali, nes daugiabutis jam nepriklauso. Jis yra samdomas darbuotojas atlikti tam tikras funkcijas, o jo darbdavys – savininkas, kuris už tai moka atlyginimą“, – sakė jis.
M.Žvinklio teigimu, Aplinkos ministerijos pozicija yra tokia, kad savininkas turi žinoti, už ką jis moka, pirkti paslaugas tik tų, kurių jam reikia, ir už tokią kainą, kokia jam yra patraukli.
„Valdytojai nori būti daugiabučio namo šeimininkais, priiminėti sprendimus patys, pirkti paslaugas iš to, ko nori, ir tiesiog išstatyti sąskaitas“, – įsitikinęs jis.
Anot M.Žvinklio, ne visi valdytojai dirba nesąžiningai, tačiau šiam įstatymui priešinasi būtent jiems atstovaujančios organizacijos.
„Būsto rūmus vienija administratoriai ir bendrijų pirmininkai. Daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas mane informavęs, kad jis atstovauja 27 bendrijų pirmininkus. Pasigendu, tai kur tą gyventojų teisių gynimo apsaugą jie skleidžia? Kai jie įsivaizduoja, kad jie gina gyventojus? Aplinkos ministerija pasigenda stiprios organizacijos, kuri gintų butų savininkų interesus, todėl tenka vieniems kovoti ir stengtis apginti savininkų interesus“, – 15min po spaudos konferencijos kalbėjo jis.
