Pagrindinis pokyčių akcentas, kaip sakė „Lietuvos geležinkelių“ ir Vilniaus miesto savivaldybės vadovai, – Geležinkelio stoties teritorija virs į daugiafunkcį verslo ir mobilumo centrą. Tokia vizija apima daugiau nei 20 ha teritoriją tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių.
Tai įgyvendinti numatyta Remigijaus Šimašiaus ir Manto Bartuškos pasirašytame ketinimų protokole.
Centras vadinsis „Vilnius Connect“, o jame vietos atsiras biurams, prekybos, paslaugų ir pramogų parkams ir t.t.
Prestižo rajonas neturi
Anot R.Šimašiaus, per šitą vietą ėjo pagrindinis kelias į Vilnių dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, šalia stovi viena svarbiausių miesto bažnyčių – Šv. Stepono, karališkoji bažnyčia. „Bet ar tai atrodo, kaip istorinė vieta? (...) Atstumas nuo Geležinkelio stoties iki Rotušės aikštės yra mažesnis nei nuo Konstitucijos pr. iki Rotušės a., bet žmonėms atrodo visiškai kitaip. Tikslas yra tai pakeisti iš esmės. Šitas rajonas iš pakraštinio turi tapti esminiu, centriniu atgimusios pietinės Vilniaus dalies. Projektas priartins kitus Lietuvos miestus prie sostinės ir mūsų sostinę – prie kitų miestų“, – kalbėjo meras.
Vilniaus centras esą ilgą laiką buvo apribotas Nerimi šiaurinėje pusėje ir geležinkeliu pietuose. „Centras Nerį jau peržengė, dabar laikas peržengti ir antrąją ribą – geležinkelį. Ši vizija kardinaliai keičia pietinę miesto dalį, sujungia iki šiol geležinkelio atskirtas miesto dalis ir sukuria dar vieną gyventojams, verslui ir turizmui itin patrauklų miesto traukos centrą“, – kalbėjo R.Šimašius.
Jis pabrėžė ir tai, kad gerokai pagerėtų žmonių, kurie atvyksta į Vilnių dirbti, susisiekimas. Miestas ketina sutvarkyti viešąjį transportą, kuriuo keliaujama jau atvykus į sostinę.
„Miestas turi plėstis ir į pietus, ne tik į šiaurę. Pradedam dirbti nuo šiandien, po kelerių metų, 4–5 metų, galėtume matyti pirmus rezultatus. Natūralu, kad ir viešojo transporto terminalas, ir naujai čia atsirandantys namai teritorijose, kurios yra dabar už tvorų, atsiras vėliau, gal ir per 10 metų“, – kalbėjo R.Šimašius.
Viena iš šios vizijos minčių – į naujus biurus galbūt persikels ir Vilniaus savivaldybė. Meras pabrėžė, kad svarstomas toks variantas. „Tai nėra įsipareigojimas, bet svarstysime. Kalbama apie Žemės ūkio ministerijos iškėlimą į Kauną, tai mes siunčiame Vyriausybei žinią, kad Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos turėtų keltis iš dabartinių teritorijų, o čia yra ideali vieta joms“, – kalbėjo meras.
Keisis neatpažįstamai
Projektą ketinama vystyti etapais, pirmajame numatomas biurų pastatas, kuriame, manoma, įsikurs „Lietuvos geležinkelių“ centrinė būstinė. Kaip sakė M.Bartuška, geležinkelių rajonas Vilniaus mieste keisis neatpažįstamai.
„Istoriškai tai buvo industrinė teritorija, mažai prižiūrima, mes ją keisime neatpažįstamai, transformuosime į modernią, šiuolaikišką, multifunkcinę verslo ir mobilumo vietą, centrą „Vilnius Connect“. Tai turi būti vieta, kuri pritraukia žmones, gyventojus, kviečia keliauti komfortiškai ne tik į Lietuvos miestus, bet ir šalia esančias šalis“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Jo teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ neketina užsiimti nauja veikla – plėtoti nekilnojamojo turto projektus, esą tenorima atlaisvinti teritorijas, pritraukti partnerius, kurie tai daro.
„Iki Vilniaus ateis „Rail Baltica“ atšaka. Mes turėsime jungtį Vilnius–Ryga, Vilnius–Varšuva, Vilnius–Talinas, jau nekalbu apie Vilnius–Kaunas, vadinasi, minučių klausimas bus pasiekti bet kurį Lietuvos miestą iš Vilniaus, per dvi valandas – Rygą“, – kalbėjo M.Bartuška.
Patalpų „Lietuvos geležinkeliai“ turi daug, tad savo veiklą ketina tiesiog perkelti į šalia esančias.
Statys autobusų stotį
R.Šimašius prisiminė ir autobusų stotį, kuri šiuo metu tikrai nėra tokia, kokia turėtų, nors ten sulaukiama didžiulės minios atvykstančiųjų ir išvykstančių. Todėl pagal šią viziją ketinama statyti naują Autobusų stotį visai šalia Geležinkelio, atstumas būtų vos šimtas metrų požeminiu tuneliu. Ir tai esą nesusiję su dabartine Autobusų stotimi ir jos savininkais.
Autobusų stotis turi turėti Vilniui tinkamą veidą.
„Atrodo, kad dabartiniams Autobusų stoties savininkams tinka viskas, kaip yra. O man, kaip yra, netinka, nes Autobusų stotis turi turėti Vilniui tinkamą veidą. Aš labai džiaugiuosi, kad su naująja „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe mums sekasi dirbti, rasti bendrą kalbą. Atsiranda galimybė Stoties visą atnaujinimą turėti ne kur nors ją iškeliant, o kaip tik dar labiau priartinant prie Geležinkelio stoties. Manau, kad tai būdas pasiekti geriausią rezultatą. Kaip atvažiuojame į Geležinkelio stotį, tai turime netvarkingą viešojo transporto žiedą, jį sutvarkysime. Galėsime leistis į požeminį praėjimą po visais peronais ir kitoje pusėje už bėgių įeiti į Autobusų stoties peronus“, – kalbėjo Vilniaus meras, nenorėdamas kol kas atsakyti, ar dabartinės stoties savininkams teks konkuruoti su naująja.
Esą galbūt dabartinės Autobusų stoties neliks iš viso, galbūt iš ten važiuos priemiestiniai autobusai, o tarpmiestiniai – iš naujosios, variantai galimi įvairūs.
Vilniaus savivaldybė pernai spalį buvo išsakiusi mintį Pilaitėje statyti dar vieną Autobusų stotį, kuri galėtų aptarnauti dalį maršrutų Trakų, Ukmergės, Sudervės kryptimi. Tačiau kilus Pilaitės bendruomenės pasipiktinimui, kad Pilaitės prospekte ir taip didžiuliai automobilių srautai, kalbėti apie tai nustota.
Projekto kaštai kol kas nėra aiškūs, nes tėra idėja ir vizija. Anot M.Bartuškos, sumanymas industrines erdves paversti komercinėmis, atverti jas tikrai pasiteisina. O „Lietuvos geležinkeliai“ turi labai daug depų, kurie nėra išnaudojami.
