Ministerija pranešė formuojanti darbo grupę teisės aktų pakeitimams parengti.
„Esmė yra Statybos įstatymo nustatytos procedūros, kuriose STT mato įvairių rizikų. Numatome peržiūrėti ir Architektūros įstatymą, panagrinėti, ar jame nereikia kokių nors papildomų priemonių. Jeigu savivaldybė pati sau imasi kurti taisykles, galbūt jų tikrai trūksta“, – pranešime teigė aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Atstovus į darbo grupę Aplinkos ministerija pakvietė deleguoti STT, Lietuvos savivaldybių asociaciją, Vilniaus miesto savivaldybę, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, projektuotojų, architektų, nekilnojamojo turto vystytojų asociacijas.
Taip pat ministerija numato diskutuoti su statybų sektoriaus atstovais, socialiniais partneriais, visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų nariais.
STT liepos pradžioje skelbė, kad įstatyme nepakankamai aiškiai apibrėžta, kada statybos turėtų būti užbaigiamos statinio ekspertizės rangovams surašius deklaraciją, o kada – inspekcijai patvirtinus statybos užbaigimo aktą.
Taip pat nustatyta, kad atliekant statinio ekspertizę nėra reglamentuota interesų konfliktų prevencija, sudaromos sąlygos statytojui ar statinio naudotojui užsisakyti pakartotinę ekspertizę iš kito rangovo, galinčio nefiksuoti kai kurių nustatytų projekto trūkumų.
Be to, STT birželį teigė, kad Vilniaus savivaldybėje išduodant statybą leidžiančius dokumentus yra galimybė piktnaudžiauti, nes taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, kurios leidžia statyti ne tai, kas buvo nurodyta dokumentuose.
Anot jos, administracija taiko nereglamentuotą „faktinio turinio viršenybės taisyklę“, kuri sudaro galimybę nepaisyti teisės aktų reikalavimų ir projektuoti bei statyti ne tai, kas buvo nurodyta statybos dokumentuose.
