Apie tai skelbiama žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Analizės metu nustatyta, kad savivaldybės organizuojama asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų administravimo paslaugas atrankos procedūra yra tik formalaus pobūdžio, nes pretendentų gebėjimai ir pasirengimas vykdyti šias funkcijas nėra vertinami – nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima objektyviai įvertinti pretendentų pasiruošimą ir tinkamumą teikti šias paslaugas. Taip pat – nenustatyti administratorių parinkimo kriterijai objektams, kuriuose dauguma patalpų nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Pernelyg plati savivaldybės diskrecija, pasirenkant administratorių, vertinama, kaip korupcijos rizikos veiksnys.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad vyksta nepakankama daugiabučių namų administratorių vykdomų pirkimų, kurių metu įsigytus darbus ar paslaugas galiausiai apmoka gyventojai, priežiūra, todėl išlieka prielaidų piktnaudžiauti ir reikalingus darbus ar paslaugas pirkti nepagrįstai didelėmis kainomis.
STT korupcijos prevencijos specialistai taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė analizuojamu laikotarpiu (2017–2018 metais) administratorių veiklą tikrino nepakankamai efektyviai. Pavyzdžiui, per pastaruosius 2 metus iš esamų daugiau nei 30 daugiabučių namų administratorių, savivaldybė planinių patikrinimų metu įvertino tik 5 administratorių veiklą, o neplaninių patikrinimų metu – 8 administratorių.
Be to, nėra aiškiai įvardintų pagrįstų motyvų dėl tikrintinų administratorių parinkimo. STT pareigūnai atkreipė dėmesį, kad visi planinių tikrinimų metu patikrinti asmenys administravo sąlyginai nedaug daugiabučių namų – nuo 15 iki 88, kai tuo tarpu didžioji dalis administratorių administruoja nuo 200 iki 700 namų.
Dabartinis reglamentavimas nesuteikia galimybių savivaldybei taikyti efektyvių poveikio priemonių administratorių veiklos kontrolės užtikrinimui. Savivaldybė neturi teisinio pagrindo įpareigoti administratorius panaikinti priimtus sprendimus, taip pat – taikyti kitokio pobūdžio poveikio priemones (pavyzdžiui, priimti sprendimą išbraukti administratorių iš pretendentų sąrašo, kai administratorius, kuriam taikyta administracinė atsakomybė už priskirtų funkcijų ir pareigų nevykdymą, ir toliau nevykdo tų pačių funkcijų ir pareigų ar pan.). Todėl savivaldybės vykdoma administratorių kontrolė ir priežiūra nėra efektyvi.
Siekiant pašalinti ar sumažinti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius STT pateikė pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei ir Aplinkos ministerijai, kurios per 3 mėnesius turės informuoti STT, kaip į rekomendacijas bus atsižvelgta.
Vilniaus miesto savivaldybė BNS teigia, jog administratorių atranką atlieka ir valdytojų organizuojamus pirkimus tikrina remdamasi teisės aktais, šiuo metu analizuoja STT pastabas, taip pat laukiama įstatymų pataisų iš Aplinkos ministerijos.
„Teisės aktų tobulinimas nacionaliniu lygiu leistų efektyviau ir sklandžiau įgyvendinti savivaldybei priskirtas funkcijas. Mūsų žiniomis, Aplinkos ministerija jau parengė tam tikrų teisės aktų pakeitimus, atsižvelgdama į STT rekomendacijas“, – BNS sakė savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė.
