Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

STT: nustatytos korupcijos rizikos realizuojant konfiskuotą ir bešeimininkį turtą

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai išanalizavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Muitinės departamento ir valstybės įmonės „Turto bankas“ veiklą administruojant, nuomojant arba parduodant valstybei perduotiną turtą, kuris apima bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą ir kitokį turtą, ir nustatė korupcijos rizikos veiksnius minėtose srityse.
Specialųjų tyrimų tarnyba
Specialųjų tyrimų tarnyba / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad daugiausia korupcijos rizikos veiksnių atsiranda dėl konfiskuoto turto pardavimo kainos, jos mažinimo, taip pat bešeimininkio nekilnojamojo turto pradinės nuomos kainos nustatymo. Dalį korupcijos rizikos veiksnių lemia konkretus pardavimo būdas. Pavyzdžiui, VMI daugiausia konfiskuotų transporto priemonių parduoda per įmones, teikiančias valstybei perduoto turto pardavimo paslaugas. Pardavimo kainą nustato pati VMI, o pirkėju tampa tas asmuo, kuris pirmas pasiūlo pirkti konfiskuotą transporto priemonę.

„Nors VMI vykdo įmonių kontrolę, tačiau negali užtikrinti visų įmonių, teikiančių valstybei perduoto turto pardavimo paslaugas, veiklos skaidrumo ir nešališkumo. Įmonių, kurioms VMI perduoda realizuoti transporto priemones, atstovai gali potencialiems pirkėjams suteikti klaidingą informaciją, kad transporto priemonė jau parduota, nors iš tikrųjų taip nėra, arba su įmone susijusiems asmenims parduoti konfiskuotas transporto priemones už mažesnę nei rinkos kainą, nors sutarties nuostatos tokius pardavimus draudžia“, – skelbia STT.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VMI
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./VMI



Taip pat nustatyta, kad Muitinės departamentui konfiskuotas transporto priemones parduodant už nustatytą kainą juridiniam asmeniui, su kuriuo sudaryta sutartis, kitiems asmenims galimybė įsigyti tas transporto priemones atsiranda tik tada, jeigu juridinis asmuo atsisako jas pirkti ir Muitinės departamentas paskelbia aukcioną. Pažymėtina, kad Muitinės departamentas viešai neskelbia apie juridiniam asmeniui, su kuriuo sudaryta sutartis, parduotą turtą ir jo pardavimo kainą.

STT pareigūnai atkreipė dėmesį, kad Turto banko veikloje, nuomojant bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, korupcijos pasireiškimo rizika gali kilti pradinės nuomos kainos nustatymo bei sutarčių vykdymo kontrolės etapuose. Pavyzdžiui, Turto bankas konkurso būdu išnuomojo vieno kambario butą už 92 Eur mėnesio mokestį, po kurio laiko nekilnojamojo turto skelbimų svetainėje buvo skelbiama apie tą patį nuomojamą butą, tačiau nurodyta kur kas didesnė nuomos kaina (260 Eur). Turto bankas, būdamas centralizuotas valstybės turto valdytojas, turi užtikrinti ne tik skaidrų pradinės nuomos kainos nustatymo procesą, bet ir kontroliuoti nuomos sutartis, draudžiančias pernuomoti nekilnojamąjį turtą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?