Anot STT, nėra aišku, kokios ūkininkavimo formos Lietuvoje gali būti laikomos tradicinėmis, todėl neaišku, kurias jų siekiama išsaugoti, priėmus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą.
„Esant tokiam teisiniam neapibrėžtumui didėja tikimybė, kad sprendimai, galintys įtakoti atskiruose žemės ūkio sektoriuose veiklą vykdančių subjektų galimybes sėkmingai vystyti veiklą, bus priimami (...), pasinaudojus atskirų subjektų ar jų grupių galimybėmis įtakoti politiniame lygmenyje priimamus sprendimus“, – nurodo STT.
Be to, tarnyba atkreipia dėmesį, kad įgyjantiems žemę yra nustatyta eilė įpareigojimų bei atsakomybė už jų nevykdymą, tačiau nėra aišku, kokia institucija ir kaip turėtų tai kontroliuoti.
STT teigimu, NŽT gali nepavykti užtikrinti darbuotojų nešališkumo leidžiant įsigyti žemę, todėl tarnyba siūlo asmenų duomenis tvarkyti automatizuotai bei įvertinti jau sudarytų sandorių teisėtumą.
