Abstrakcionizmo ėmėsi viena pirmųjų
Jernoje, Švedijoje, planuojamas dailininkės Hilmos af Klint (Hilma af Klint) muziejus turėtų supažindinti su šios abstrakcionizmo pradininkės kūrybiniu palikimu. 1862 metais gimusi menininkė abstrakčius paveikslus pradėjo kurti gerokai anksčiau (1906 m.) nei kur kas geriau dabar žinomi šio stiliaus menininkai – V.Kandinsky‘is, P.Mondrianas, K.Malevičius.
Iš pradžių tapiusi realistine maniera, modernaus meno judėjimo įtakoje ji kartu su 4 kitomis menininkėmis įkūrė grupę „De Fem“ ir ėmėsi abstrakčių paveikslų. Vis dėlto nusprendusi, jog visuomenė tokiam menui dar yra nepasiruošusi, menininkė nusprendė jų nerodyti. 1000 paveikslų ir 120 bloknotų palikimą gavęs dailininkės sūnėnas Erikas af Klintas, vykdydamas tetos valią, šių paveikslų niekam nerodė dar 20 metų po autorės mirties. Nežinant, ką su menininkės palikimu daryti toliau, 7-ajame dešimtmetyje kūrėjos palikimą buvo bandoma padovanoti Stokholmo modernaus meno muziejui „Moderna Museet“, tačiau šis dovanos tuomet atsisakė. Vėliau H.af Klint palikimas atiteko jos vardo fondui.
Tarptautinės šlovės sulaukė tik visai neseniai
Tarptautinio pripažinimo H.af Klint kūryba sulaukė tik 9-ajame dešimtmetyje, po 1986 metais Los Andžele surengtos parodos. Galiausiai prieš 4 metus 200 H.af Klint paveikslų bei grafikos darbų buvo išeksponuoti ir Stokholme, kadaise jų atsisakiusiame muziejuje „Moderna Museet“. Šių metų pradžioje paviešinta, jog muziejų projektuoti patikėta nemenką kultūrinių pastatų patirtį turinčiai norvegų architektūros firmai „Snohetta“.
H.af Klint meno muziejaus statybos įstrigo, menininkės šeimai nuogąstaujant, ar dėl statybų nebus pardavinėjami paveikslai, nes projekto grupei pernelyg didelę įtaką daro Rudolfas Steineris, antroposofijos įkūrėjas. H.af Klint fondo tarybos narys U.Wagneris tikina, jog fondas buvo įkurtas saugoti paveikslus, todėl jų parduoti neketinama.
Parengta pagal „artforum“ ir PILOTAS.LT informaciją.