Šiuos metus SFP operatoriai tikisi baigti išlaikę panašias arba padidintas finansavimo apimtis, taip pat ketina pasiūlyti naujų produktų.
BNS duomenimis, trečiąjį ketvirtį penkios didžiausios sutelktinio finansavimo platformos NT projektams suteikė 22,6 mln. eurų paskolų. „Rontgen“ suteiktų paskolų suma siekia 5 mln. eurų, „Letsinvest“ – beveik 1,3 mln. eurų, „Profitus“ – 6,31 mln. eurų, „Nordstreet“ – 3,23 mln. eurų, „Estateguru“ – 6,79 mln. eurų.
„Rontgen“ trečiąjį ketvirtį finansavo septynis, „Letsinvest“ – tris, „Profitus“ – 48, o „Nordstreet“ – 14 projektų.
„Per 2020 metų trečiąjį ketvirtį finansavome projektų už 0,5 mln. eurų, tad per metus palyginamuoju periodu užfiksuotas 10 kartų augimas. Prognozuojame, kad vertinant visus metus, 2021 metais finansuota suma bus apie 4 kartus didesnė nei 2020 metais“, – BNS teigė „Rontgen“ direktorius Martynas Stankevičius.
„Mūsų platformoje investuoja ne vien fiziniai asmenys, bet vis daugiau savo pelną įdarbinančių įmonių, taip pat institucinių investuotojų, kuriems mes tampame tam tikru partneriu, profesionaliai atrenkančiu aktualias investicines galimybes“, – aiškino M.Stankevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad į sutelktinio finansavimo platformas kreipiasi vis didesni NT vystytojai, taip pat pastebimas ir stabilus registruotų investuotojų augimas.
„Profitus“, „Nordstreet“ ir „Estateguru“ suteiktų paskolų vertė augo atitinkamai 77 proc., 60 proc. ir 2,8 karto. „Letsinvest“, kuri savo pirmąjį projektą finansavo šių metų pradžioje, taip pat teigia stebinti stabiliai augantį projektų skaičių.
„Esame patenkinti nuosekliu augimu ir finansuotų projektų eiga. Augo tiek finansuotų projektų skaičius, tiek investuotojų bendruomenė. Visų projektų palūkanos yra mokamos pagal grafiką. Vėluojančių paskolų neturime“ – BNS sakė „Letsinvest“ projektų vadovas Martynas Cimbalas.
„EstateGuru Lietuva“ vadovas Artūras Konusevičius pabrėžė, kad nepaisant išaugusios konkurencijos, alternatyvaus finansavimo apimtys auga kartais ir muša rekordus.
Nekilnojamojo turto rinka išlieka aktyvi, todėl mažėja projektų rizikingumas, auga jų likvidumas ir apyvartumas.
„Nekilnojamojo turto rinka išlieka aktyvi, todėl mažėja projektų rizikingumas, auga jų likvidumas ir apyvartumas. Taip pat pastebime, jog rinkoje yra daug laisvų pinigų, tiek valdomų įvairių fondų, tiek pavienių privačių investuotojų, kurių konkurencija skatina paskolų palūkanų mažėjimą“, – BNS teigė A.Konusevičius.
SPF operatorių teigimu, pagrindinė NT investicijų vieta ir toliau išlieka Vilnius, nors alternatyvūs finansavimo šaltiniai tampa patrauklūs ir kituose Lietuvos miestuose.
„Didžiausia dalis finansuotų projektų yra Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Vilniuje esantys projektą šį ketvirtį sudarė apie 65 proc., Kaune apie 30 proc. bendros finansuotos sumos. Čia turto likvidumas didesnis, tad projektai vystomi greičiau, o sutelktinis finansavimas platformoje būtent greičiu ir pasižymi“, – BNS sakė „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė.
Pasak jos, didžioji dalis likusių investicijų tenka kurortiniams miestams, tačiau alternatyvūs finansavimo šaltiniai tampa vis labiau suprantamais ir kituose miestuose.
„Šį ketvirtį finansavome pirmuosius projektus Alytuje bei Panevėžyje. Artimiausiu metu numatome ir daugiau projektų kituose miestuose bei kitose šalyse“, – tvirtino V.Čijunskytė.
Augantį SFP aktyvumą kituose Lietuvos miestuose pastebi ir „Nordstreet“.
„Jau kurį laiką pastebime, kad sostinių populiarumas mažėja, gauname vis daugiau finansavimo užklausų iš mažesnių Lietuvos ir kitų Baltijos šalių miestų“, – BNS teigė „Nordstreet“ rizikos valdymo vadovas Jonas Izokaitis.
Anot SPF operatorių, populiaria projektų finansavimo vieta išlieka ir pajūris – Kuršių nerija ir Palanga.
„Būstai šiose vietose realizuojami taip greitai, kad vystytojui tampa labai aktualus finansavimo greitis, kad kuo greičiau galėtų pradėti statybų procesą ir išparduoti savo produktą, nei gaišti pusmetį tam, kad pamėgintu susitarti su banku dėl tradicinio finansavimo galimybių (...). Šiuo metu didelė mūsų klientų dalis patenka būtent į aukščiau išvardintą grupę“, – aiškino „EstateGuru Lietuva“ vadovas A.Konusevičius.
Pasak „Rontgen“ direktoriaus Martyno Stankevičiaus, platforma mato potencialą finansuoti ir atsinaujinančios energetikos projektus.
„Ankstesniais šių metų ketvirčiais taip pat finansavome vėjo jėgainių vystymo projektą Telšiuose. Matome potencialo finansuoti daugiau atsinaujinančios energetikos projektų bei užbaigtų, srautą generuojančių objektų“, – tvirtino M.Stankevičius.
Pasak SPF operatorių, nors trečiąjį ketvirtį daugelis finansuotojų buvo iš Lietuvos, pastebimas ir didesnis užsienio finansuotojų skaičius.
Vidutinės paskolų palūkanos trečiąjį ketvirtį „Rontgen“ siekė 7,5 proc., „Letsinvest“ – 8,63 proc., „Profitus“ – 8,7 proc., „Nordstreet“ – virš 12,6 proc., „Estateguru“ – 9,35 proc., o vidutinė vienos investicijos suma – atitinkamai 3-10 tūkst. eurų , 35,5 tūkst. eurų, 820 eurų, 275 eurus ir 175 eurus.
Didžiausią vidutinę vienos investicijos sumą nurodžiusios „Letsinvest“ projektų vadovas M.Cimbalas aiškino, jog jų bendruomenės pagrindą sudaro stambūs investuotojai, kurie investuoja 100 tūkst. eurų ir daugiau, bei kartu su jais dalyvaujantys smulkūs bei vidutiniai investuotojai.
„EstateGuru Lietuva“ vadovas A.Konusevičius teigė, jog metus tikimasi užbaigti Lietuvoje sufinansavus projektų už dar 9 mln. eurų, taip pat planuojama pasiekti 100 tūkst. investuotojų skaičių visoje platformoje.
„Nordstreet“ atstovo J.Izokaičio teigimu, per paskutinį metų ketvirtį platforma siekia sufinansuoti projektų už daugiau nei 4 mln. eurų. „Röntgen“ tikisi pasiūlyti keletą naujų projektų bei prognozuoja išlaikyti panašų finansavimo tempą, tuo tarpu, „Letsinvest“ planuoja didinti finansavimo apimtis.
„Profitus“ toliau orientuosis į naujų finansavimo produktų verslams bei naujų funkcionalumų investuotojams pasiūlymą.
„Jau startavome su pirmuoju projektu Latvijos rinkoje bei artimiausiu metu pristatysime investuotojams antrinę rinką, kurioje bus galimybė įsigyti bei parduoti turimas investicijas. Kadangi investuotojai orientuojasi į trumpesnės trukmės investavimą, šis atnaujinimas suteiks mums galimybę pristatyti dar daugiau naujų, kiek ilgesnės trukmės produktų investavimui, taigi ir naujų projektų finansavimui“, – teigė „Profitus“ vadovė V.Čijunskytė.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 18 sutelktinio finansavimo platformų.
