Svarbu koordinacija
Lietuvoje daugiabučių namų modernizacija orientuojama į apšiltinimą – visi norime gauti mažesnes šildymo sąskaitas žiemą. Utenos raj. savivaldybės vyr. architektas Evaldas Rimas pasakoja, kad architektas, be abejo, yra atsakingas už vizualinį namo vaizdą, tačiau reikalinga glaudi visų kuruojančių institucijų – savivaldybės, administratorių, Būsto energijos taupymo agentūros specialistų bendradarbiavimas. „Juk architekto galvoje kilusi vizija gali kirstis su praktine realybe: pavyzdžiui, gyventojai nesutiks keisti jau seniau įstiklintų plastikinių langų bei balkonų, derinant juos prie aplinkos”, – sako Utenoje dirbantis specialistas.
Jaunimas – už renovaciją
„Utenoje yra taip: mūsų daugiabučiai turi sąlyginai geras energines savybes, tad šilumos kainos čia yra vienos iš žemesnių. Sutaupymas mokant šildymo mokesčius ne visuomet padengia renovacijos kaštus, todėl renovacijos dažniausiai nori jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie yra finansiškai pajėgesni. Žinoma, visuomet yra išeitis, pavyzdžiui, neseniai atsiradę ilgalaikio kaupimo planai“, – savo miesto situaciją apibūdina architektas.
Anot pašnekovo, lietuviškųjų daugiabučių renovacijoje ne visuomet lieka energijos bei entuziazmo ieškoti įdomesnių architektūrinių, vizualinių sprendimų. Architektai išties turėtų kur pasireikšti, tačiau modernizaciją inicijuojantys daugiabučio savininkai, lėšas visų pirma nori skirti apšiltinimui, energinio efektyvumo priemonių diegimui. Tiesa, sutaupančių didesnę dalį šildymo kaštų namų gyventojai gali sau leisti rinktis ir kokybiškesnes medžiagas.
„Nuosavybės forma daro įtaką sprendimams. Štai Vokietijoje yra kiek kitaip, nes ten daugiabučiai priklauso juridiniams asmenims, kurie užsiima nuoma arba butų pardavimais. Jie suinteresuoti aukšta energinio efektyvumo klase, patrauklia architektūra bei tvarkinga aplinka“, – pasakoja architektas.
Lietuvoje architektai dažniausiai gali pasireikšti derindami modernizuojamų daugiabučių fasadų spalvas. O čia, kaip taisyklė, vyresni gyventojai, jaunimas, patys architektai – visi turi skirtingas nuomones.
„Spalvų derinimas su gyventojais yra daugiau darbo reikalaujantis procesas negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, gyventojai kartą ypač priešiškai sutiko pilkų fasado plokščių pasiūlymą – juk užtenka to liūdesio! Paprastai parengiame kelis variantus ir leidžiame gyventojams rinktis. Su pavieniais namais paprasčiau, tačiau, kai renovuojami vienas greta kito stovintys namai – prašome rinktis tokias spalvas, kurios nesipyktų su aplinka“, – šypsosi E. Rimas.
