Pasak „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Lauros Galdikienės, šių metų pradžios kainų rodikliai turėjo teigiamos įtakos būsto įperkamumui Kaune ir Klaipėdoje.
„Dėl stagnavusio butų kainų augimo ir sparčiai augusių pajamų, galimybės įpirkti būstą labiausiai išaugo Kaune. Kauniečių šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo, šių metų pirmąjį ketvirtį galėjo įpirkti 114,3 kv.m. butą arba 7 kv.m. didesnį butą nei prieš metus. Tuo tarpu klaipėdiečiai šių metų pradžioje galėjo įpirkti 106,2 kv.m. butą arba 3 kv.m. didesnį butą nei prieš metus“, − pranešime spaudai cituojama ekonomistė.
L.Galdikienės teigimu, nors vilniečių vidutinis atlyginimas per metus padidėjo 9,2 proc., to nepakako kompensuoti dėl išaugusių butų kainų ir palūkanų normų padidėjusių paskolos įmokų, tad būsto įperkamumo indeksas šalies sostinėje sumenko 1,5 punkto. Nepaisant to, jis vis vien buvo artimas visų laikų aukštumoms. Šių metų pirmąjį ketvirtį Vilniaus gyventojai galėjo įpirkti 73,2 kv. m dydžio butą, palyginimui, Rygos ir Talino gyventojai galėjo įpirkti, atitinkamai, 100 ir 83,6 kvadratinių metrų butus.
Padidėjęs būsto rinkos aktyvumas – laikinas?
Praėjusiais metais prasidėjęs Vilniaus ir Klaipėdos būsto rinkos aktyvumo mažėjimas tęsėsi ir šių metų pirmąjį ketvirtį. Lėtesnio augimo nuotaikos nuvilnijo iki Kauno, dar pernai pasižymėjusio sparčiu sandorių skaičiaus augimu. Tačiau antrojo ketvirčio pradžioje į būsto rinką grįžo optimistinės nuotaikos – balandžio mėnesį Vilniuje ir Kaune buvo parduota, atitinkamai, 28 ir 10 proc. daugiau butų nei prieš metus. Panašu, jog šios nuotaikos išsilaikė ir gegužės mėnesį, ypač suaktyvėjo naujos statybos butų pardavimai.
„Visgi yra prielaidų manyti, jog toks rinkos aktyvumas nebus ilgalaikis. Nors darbo užmokestis auga ypač sparčiai ir būsto įperkamumas laikosi aukštame lygyje, šalyje ima vis labiau ryškėti neigiamos demografinės tendencijos, kurios netrukus ims vis labiau veikti ir šalies būsto rinką. 25-34 m. amžiaus asmenų, kurie paprastai būna pirmojo būsto pirkėjais, skaičius Vilniuje ir Kaune šiemet jau ėmė mažėti“, − sako ekonomistė L.Galdikienė.
„Eurostat“ prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį 25-34 m. amžiaus gyventojų skaičius mūsų šalyje sumažės beveik trečdaliu. Visgi gali būti, jog teigiamos migracijos tendencijos padėtų sulėtinti šiuos neigiamus demografijos procesus. Šių metų migracijos tendencijos nuteikia optimistiškai – gegužės mėnesį imigrantų skaičius pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje viršijo emigrantų skaičių.
Kada gali kilti palūkanos?
L.Galdikienė prognozuoja, kad be demografinių tendencijų būsto rinkos aktyvumą, tikėtina, slopins ir dėl griežtėsiančios Europos centrinio banko pinigų politikos didėsianti skolinimosi kaina. Finansų rinkos tikisi, kad 3 mėnesių trukmės tarpbankinių paskolų palūkanų norma EURIBOR, su kuria Lietuvoje susieta nemažai paskolų, į teigiamą teritoriją įžengs 2020 m., tačiau gali būti, jog tai nutiks jau kitąmet.
„Būsto rinkos aktyvumą gali apriboti ir Vyriausybės planai apmokestinti visą antrąjį būstą. Ir nors didžiausia mokestinė našta dėl šių mokesčių teks daug ir (arba) brangaus gyvenamojo nekilnojamo turto turintiems gyventojams, lūkesčiai dėl tokio mokesčio išplėtimo ar didinimo galimybių ateityje gali pakoreguoti daugelio gyventojų planus įsigyti butą nuomai“, − sako „Swedbank“ ekspertė.
Tuo tarpu butų pasiūla vis dar išlieka gana aukšta. Pavyzdžiui, Vilniuje neparduotų butų skaičius atitinka maždaug vienų metų pardavimus. Nors leistų statyti butų skaičius šių metų pradžioje tiek Vilniuje, tiek Kaune sumažėjo, tikėtina, kad butų pasiūla dar kurį laiką viršys paklausą.
„Esant tokiam paklausos ir pasiūlos balansui, derybinė galia greičiausiai bus pirkėjų rankose, todėl pardavėjai neturės galimybių sparčiai didinti kainų. Tad, tikėtina, kad butų kainos neaugs sparčiau nei gyventojų pajamos, o tai ir toliau turės teigiamos įtakos būsto įperkamumui“, − būsto kainų augimo tendencijas komentuoja L.Galdikienė.
