Remiantis banko duomenimis, mažiausios vidutinės paskolos butui įsigyti suteikiamos Latvijoje – apie 65 tūkst. eurų. Tačiau namų įsigijimui latviai skolinasi nepalyginti didesnes sumas, vidutiniškai daugiau kaip 113 tūkst. eurų.
„Skirtingos paskolų sumos būstui įsigyti, visų pirma, atspindi nevienodas Baltijos šalių gyventojų finansines galimybes. Vidutinės besiskolinančiojo būstui pajamos, atskaičius mokesčius, Estijoje siekia apie 1,9 tūkst. eurų, Latvijoje – apie 1,8 tūkst. eurų, o Lietuvoje – apie 1,3 tūkst. eurų. Tiesa, Lietuvoje didžioji dalis paskolų yra suteikiama su bendraskoliais, ir tokiu atveju lėšų suma paskolai aptarnauti žymiai padidėja. Kitus skirtumus lemia ir tam tikri kiekvienos šalies nekilnojamojo turto rinkos ypatumai“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Lietuviai įsigyja daugiau naujo būsto ir mažesnio ploto namų
Pasak P.Ladziato, vienas iš nekilnojamojo turto rinkos ypatumų, lemiantis paskolų dydžių skirtumus, yra tas, kad Lietuvoje daugiau įsigyjama naujos statybos būsto.
„Daugiau kaip 40 proc. naujų būsto paskolų Lietuvoje metu pradžioje buvo išduodama įsigyti 1-2 metų senumo būstus. Tiesa, pavasarį paskolų dalis naujos statybos butų įsigijimui kiek sumažėjo. Tuo metu Estijoje ir Latvijoje tokių paskolų suma sudaro apie 24-29 proc. visų išduotų paskolų“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Kaimyninėse Baltijos šalyse daugiau kaip pusė būsto paskolų suteikiama finansuoti 1999 ir ankstesnės statybos būstų, kur jų dalis sudaro daugiau kaip 50 proc., rodo banko duomenys.
Be to, Lietuvoje daugiau kaip trečdalis (37 proc.) būsto paskolų suteikiama namui įsigyti ar statyti, Estijoje ši dalis siekia apie 27 proc., Latvijoje ji sudaro 24 proc.
„Vis dėlto lietuviai tarp Baltijos šalių gyventojų namų įsigijimui skolinasi vidutiniškai mažiausias sumas. Viena iš to priežasčių – lietuviai įsigyja ar statosi santykinai mažesnio ploto namus nei estai, o ypač latviai“, − sako P.Ladziato.
Didžiausias nuosavų lėšų sumas skiria estai
Kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, didžiausią nuosavų lėšų dalį, įsigydami būstą, įneša Estijos gyventojai − įsigyjant butą ji siekia apie 35 tūkst. eurų, namą apie 70 tūkst. eurų.
„Antroje vietoje pagal pradinio įnašo dydį yra lietuviai, kurie skolindamiesi buto įsigijimui būna vidutiniškai sutaupę 29 tūkst. eurų, o namui įsigyti – apie 41 tūkst. eurų“, − komentuoja P.Ladziato.
Mažiausią nuosavų lėšų dalį būsto įsigijimui skiria latviai, kurie įsigydami butą pradiniam įnašui būna sukaupę apie 20 tūkst. eurų. Namo įsigijimo atveju latvių turimas pradinis įnašas sudaro 34 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys.
