„Apskritai, pandemija būsto rinkos nesukrėtė. Balandį, pačiame karantino įkarštyje, sandorių skaičius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito maždaug ketvirtadaliu. Vis tik daugėja ženklų, kad būsto rinka neliks sukaustyta, ir atsigavimas bus gana spartus“, − pranešime sakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Banko ekonomistų teigimu, per pandemiją daugelio gyventojų pajamos nemažėjo, šiuo metu nedarbo lygis nebedidėja, o žemos palūkanos ir ekonomikos skatinimo priemonės netrukus turėtų pakaitinti ir būsto rinką.
„Swedbank“ skaičiavimu, per ketvirtį įperkamo būsto plotas Vilniuje mažėjo 2,8 kv. metro iki 75,3 kv. metrų, Kaune – 1,3 kv. metro iki 112,4 kv. metrų, Klaipėdoje – 2 kv. metrais iki 109 kv. metrų.
Per metus būsto įperkamumas Vilniuje sumažėjo 2,13 kv. metro, Kaune – 4,2 kv. metro, o Klaipėdoje padidėjo 3,37 kv. metro.
„Nors paskutines dvi kovo savaites karantinas ir užšaldė būsto rinką, tačiau ypač stipri metų pradžia nusvėrė šį stabtelėjimą − rinka buvo aktyvi, sandorių skaičius ir kainos toliau augo. Dėl gana sparčiai brangusio būsto jo įperkamumas mažėjo daugelyje šalies miestų“, − pranešime teigė V.Šimkus.
Pasak jo, pirmą ketvirtį atlyginimų augimas sostinėje išliko spartus – viršijo 9 proc, todėl būsto įperkamumas per metus šiek tiek traukėsi, bet išliko gana arti istorinių aukštumų.
„Panašios tendencijos ir Kaune – būsto rinka šiame mieste buvo gana aktyvi, sandorių skaičius augo, būstas brango identišku 12 proc. tempu kaip ir Vilniuje, tačiau atlyginimai čia augo lėčiausiai iš trijų šalies didmiesčių miestų, apie 8 proc. Didesnis atotrūkis tarp būsto kainų ir pajamų augimo lėmė, kad įperkamumas per metus Kaune traukėsi labiausiai, bet vis dar išliko didžiausias iš trijų miestų“, – pranešime teigė V.Šimkus.
Klaipėdoje, anot ekonomisto, rinka pirmąjį ketvirtį buvo mažiausiai aktyvi, sandorių sudaryta beveik 15 proc. mažiau nei prieš metus.
„Būstas uostamiestyje brango mažiau nei kituose miestuose, ir kvadratinio metro kaina didėjo šiek tiek mažiau nei 5 proc. Tuo tarpu atlyginimai augo panašiu tempu kaip ir kitur – virš 8 proc. Dėl silpnesnio būsto kainų augimo efekto Klaipėdoje, vienintelėje iš šalies didžiųjų miestų, būsto įperkamumas augo“, − pranešime teigė V.Šimkus.
„Swedbank“ skaičiavimu, Latvijos sostinėje Rygoje per ketvirtį būsto įperkamumas mažėjo 2,9 kv. metro, per metus augo 3 kv. metrais iki 100,7 kv. metrų, Estijos sostinėje Taline per ketvirtį būsto įperkamumas augo 0,5 kv. metro, per metus mažėjo 1,8 kv. metro iki 81,72 kv. metrų
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kv. metro ploto butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo.
