Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovo Pavel Ladziato, gyventojų pasirinkimas įsigyti naujai pastatytą būstą kasmet nuosekliai augo, ir ši tendencija praėjusiais metais tik dar labiau sustiprėjo.
„Praėjusių metų pabaigoje įsigyjamo senos statybos būsto, statyto iki 2000 m., dalis buvo sumažėjusi iki 34 proc., o naujausios statybos būstai, statyti ne vėliau 2019 m., sudarė apie 50 proc. visų banko finansuotų būsto įsigijimo sandorių. Likusius 16 proc. būsto įsigijimų su būsto paskola sudarė 2000-2018 m. laikotarpiu pastatyti būstai“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Likusius 16 proc. būsto įsigijimų su būsto paskola sudarė 2000-2018 m. laikotarpiu pastatyti būstai.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, kaimyninių šalių Estijos ir Latvijos gyventojų pasirinkimas krypsta į senesnės statybos būsto pusę. Estijoje senos statybos būsto, statyto iki 2000 m., įsigijimas sudaro 47 proc. visų sandorių, o naujausios statybos būsto 17 proc.
Latvijoje senos statybos būsto įsigijimai sudaro dar didesnę dalį ir siekia 58 proc., o pastarųjų kelerių metų modernios statybos – 20 proc. visų sandorių, kai būsto įsigijimui naudojamas banko finansavimas.
„Lietuviai naujausią šiuolaikinės statybos būstą renkasi dėl kelių priežasčių. Visų pirma dėl komfortiškesnių gyvenimo sąlygų ir mažesnių būsto išlaikymo sąnaudų. Be to, naujausios statybos būstų populiarumą lemia ir tokių NT projektų pasiūla, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, kurie yra natūralūs verslo ir gyventojų traukos centrai“, – sako P.Ladziato.
Naujos statybos būstui skolinasi daugiau
Kaip rodo praėjusių metų „Swedbank“ duomenys, įsigydami naujos (2000-2018 m.) ar naujausios (2019-2020 m.) statybos būstą gyventojai Lietuvoje skolinosi vidutiniškai apie 93 tūkst. eurų. Palyginti su 2019 m., vidutinė paskolos suma šio tipo būstui išaugo 7 proc.
Senos statybos (iki 2000 m.) būsto įsigijimui lietuviai praėjusiais metais skolinosi vidutiniškai apie 47 tūkst. eurų, ši suma palyginamuoju laikotarpiu padidėjo maždaug 4 proc.
„Naujos statybos būstą, kuriame panaudoti šiuolaikiški sprendimai, tausojantys aplinką ir taupantys energijos išteklius, šalies gyventojai vertina kaip likvidesnį turtą, kuris išlaikys savo vertę ir kurį prireikus bus paprasčiau parduoti ateityje. Stebint pastarojo meto būsto sandorių dinamiką galima numatyti, kad ši tendencija išliks ir ateityje“, – pastebi P.Ladziato.
Praėjusių metų pabaigoje „Swedbank“ pristatė specialią tvaraus finansavimo liniją privačių namų energiniam naudingumui pagerinti. Juo pasinaudoję gyventojai gali investuoti į energiją taupyti padedančius ir aukštesnį komfortą namuose užtikrinančius sprendimus, kurie ilgainiui padidina ir nekilnojamojo turto likvidumą.
