Tačiau namų ūkių finansinė padėtis artimiausius kelis ketvirčius negerės, o didėjanti tikimybė jau šiemet išvysti teigiamą tarpbankinę trijų mėnesių trukmės EURIBOR palūkanų normą darys neigiamą įtaką lūkesčiams antrą ketvirtį.
Kovą atlikta apklausa atskleidė, kad 64 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje galvoja, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 18 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 54 punktai. Gruodį indekso reikšmė buvo 60 punktų, o prieš metus – 62 punktai.
Vilniaus regione manančių, kad būsto kaina per metus padidės, buvo 70 proc., o tai yra 6 proc. punktais mažiau negu prieš ketvirtį. Galima priminti, kad gruodį Vilniuje buvo pasiektas didžiausias optimizmo lygis per pastarąjį dešimtmetį. Kauno regione optimizmo dėl būsto kainų nesumažėjo. Kad būstas brangs, tikisi 59 proc. regiono gyventojų, kad pigs – 8 procentai. Gana panaši padėtis buvo ir Klaipėdoje, kur 58 proc. apklaustųjų manė, kad būstas brangs, o kad pigs, galvojo 10 proc. apklaustųjų.
Prieš dvejus metus, prasidėjus pandemijai, gyventojų lūkesčiai iškart nėrė žemyn, ir tuomet kovą vos 19 proc. apklaustųjų laukė būsto kainos brangimo. Tada ir ekonomika, ir būsto rinka kelioms savaitėms labai sulėtino apsukas, bet situacija gana greitai buvo suvaldyta ir nuo 2020 metų vidurio būsto kainos dėl išaugusios paklausos ėmė augti it ant mielių. Lietuvos banko duomenimis, vidutinė buto kaina vasarį buvo net 25 proc. didesnė negu prieš metus. Toks pokytis gerokai viršijo metinį dirbančiųjų pajamų padidėjimą, kuris vasarį buvo maždaug 11 procentų. Dėl to būsto įperkamumo rodikliai pastaraisiais ketvirčiais sparčiai prastėjo. Be to, 15 proc. ribą peržengusi metinė infliacija taip pat gerokai apsunkino namų ūkių galimybę susitaupyti pradinei įmokai.
Registrų centro duomenimis, kovą sudarytų butų ir individualių gyvenamųjų namų pardavimo sandorių skaičius Lietuvoje buvo tik 4 proc. mažesnis negu prieš metus. Kur kas sudėtingesnė padėtis buvo pirminėje didžiausių Lietuvos miestų būsto rinkoje, kur naujų butų pardavimo sandorių skaičius krito daugiau negu 50 procentų. Reikėtų priminti, kad prieš metus antras ketvirtis buvo ypač sėkmingas, ir nėra abejonių, kad šį ketvirtį metinis sandorių nuosmukis bus didelis. Suprantama, kad gyventojai, planavę įsigyti būstą, dar keletą mėnesių gali likti atsargūs stebėdami, kaip vyks karas Ukrainoje ir kaip keičiasi ekonominė padėtis Lietuvoje.
Viešojoje erdvėje dabar vyrauja pagrindinis scenarijus – būsto, ypač naujos statybos, kainos nemažės, nes tiesiog dar smarkiau šoktelėjo ir taip buvusios aukštos statybos darbų ir medžiagų kainos. Be to, naujo būsto pasiūla sparčiau nedidės ir dėl atsargesnio vystytojų veiksmų pradedant naujus būsto projektus dar labiau paaštrėjus medžiagų tiekimo ir darbuotojų trūkumo problemoms. Todėl, nors ir naujo būsto paklausa liks mažesnė negu ankstesniais metais, menka pasiūla nespaus kainų žemyn.
Senos statybos būsto rinkoje esminis kainų pokyčių veiksnys yra būsto pirkėjų finansinės galimybės mokėti pardavėjų prašomą kainą. Kaip minėta anksčiau, labai sparti prekių ir
paslaugų infliacija menkina gyventojų galimybes sutaupyti, todėl finansinių išteklių mokėti dar didesnę kainą perkant pirmą būstą ar keičiant dabartinį į naują nedaugėja. Žinoma, turintiems daug neinvestuotų santaupų, didelė infliacija ir toliau yra svarbus veiksnys, darantis teigiamą įtaką sprendimams investuoti į būstą. Ypač matant, kad nuomos rinkoje kovo mėnesį pokyčiai buvo palankūs – nuomos kaina dėl padidėjusio ukrainiečių ir baltarusių srauto šoktelėjo ne tik Vilniuje.
Didelę įtaką gyventojų lūkesčiams artimiausiais ketvirčiais darys palūkanų normų pokyčiai. Europos Centrinio Banko vadovų komentarai kol kas nerodo, kad karas Ukrainoje būtų pernelyg išgąsdinęs dėl galimos įtakos euro zonos ekonomikai. Dėl to, kad infliacija euro zonoje tebedidėja, sparčiai auga lūkesčiai rinkoje, kad jau net ne paskutinį, o trečią ketvirtį tarpbankinė trijų mėnesių trukmės EURIBOR palūkanų norma gali tapti teigiama, o kitų metų pabaigoje būti 1,7 procento.
SEB banko ekonomistai tikisi, kad, jeigu euro zonai pavyks išvengti recesijos, bazinė palūkanų norma bus didinama du kartus šiemet. Nors prognozuojamos palūkanos yra daug mažesnės negu infliacija, bet EURIBOR palūkanų normų įsibėgėjimas darytų neigiamą įtaką būsto rinkai. Geriausias to pavyzdys yra Lenkija, kur tarpbankinės palūkanų normos perlipo 5 proc. ir būsto paskolų paklausa gerokai sumažėjo.
Karas Ukrainoje vyksta toliau, prekyba tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos menksta, tiekimo problemos greitai neišsispręs, o metinė infliacija bent artimiausiais mėnesiais liks panaši, todėl didelė tikimybė, kad antrą ketvirtį būsto rinkoje istoriškai didelio aktyvumo nebus. Būsto kainų lūkesčiai antrą ketvirtį taip pat neturėtų gerėti, ypač jeigu ekonominė padėtis antrą ketvirtį bus prastesnė negu pirmą.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą kovą SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausti 1 027 15–74 metų gyventojai 120-yje šalies vietovių.
