Formaliai žiūrint taip ir buvo – jo širdis palaidota Rasų kapinėse“, – pasakojimą apie tarpukariu įsteigtas Vilniaus mokyklas pradeda VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis. Tarpukario modernizmo ženklų Vilniaus mokyklose paieškos – LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“
Kauno centrinis paštas – vienas įdomiausių modernizmo pastatų
Maršrutą laidos „Stop juosta“ komanda pradeda nuo Kauno – moderniosios architektūros sostinės. Pirmasis susitikimas – centriniame pašte, kuris laikomas vienu įdomiausių Kauno modernizmo pastatų. Pastato architektas – Feliksas Vizbaras (1935 m.)
Nors specialistai šį pastatą vertina kaip vieną iš Lietuvos funkcionalizmo pirmtakų, pašto architektas savo statinį suvokė kaip tautinio stiliaus pavyzdį. „Kaune ryškaus funkcionalizmo nėra. Mes tai vadiname modernizmu, nes čia persipynę visos modernizmo srovės: funkcionalizmas, tautiškumas, truputis kubizmo. Visa tai – tarsi persipynę“, – pasakoja architektūros istorikė Jolita Kančienė.
Vienintelis grynojo funkcionalizmo pastatas Kaune – tyrimų laboratorija
Vienintelis grynojo funkcionalizmo pastatas Kaune, anot architektūros istorikės – tyrimų laboratorija, statyta karo reikmėms. Pastato architektas – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1935 m.) Dabar čia studijuoja KTU chemikai.
„Kaune nėra nė vieno statinio, kurį būtų projektavęs lenkų architektas. 1938 m. buvo paskelbtas vyriausybinių pastatų statybos konkursas. Kai 1939 m. reikėjo įteikti premiją, rudenį sugrąžino Vilnių ir konkursas tapo neaktualus“, – teigia J.Kančienė.
Nepriklausomybės kovų metu – kas antras kareivis buvo beraštis
Iš Kauno su architektūros specialistais laidos „Stop juosta“ komanda keliauja į tarpukario Vilnių – ieškoti minėto funkcionalizmo. Pradėsime nuo švietimo.
„Bendras vidurkis Lenkijoje ir Lietuvoje neraštingų žmonių apie 1923 m. buvo beveik vienodas – 33 proc. Skirtingai nuo Lietuvos, Lenkijos kariuomenėje kas antras kareivis Nepriklausomybės kovų metu buvo beraštis – kariai buvo mokomi ne tik šaudyti, bet ir skaityti.
Kita bėda, kad Rusijoje nebuvo sukurta švietimo infrastruktūra, tad paveldėti iš imperijos nebuvo ko. Masinis švietimas buvo pradėtas vokiečių okupacinės valdžios, kuri visur prikūrė mokyklų, tačiau kokio jos lygio buvo tada – neaišku. Valstiečių vaikus sukvietę pedagogai aiškino jiems apie daržininkystę. Bet vis tiek tai buvo tam tikra mokslo pradžia“, – teigia K.Antanaitis.
Lietuviai tarpukario lenkų steigtomis mokyklomis nesidžiaugė
1935 m. Vilniaus krašte uždaromos lietuvių mokyklos ir vietoje jų planuojama atidaryti 100 lenkiškų Juzefo Pilsudskio mokyklų. Šio grandiozinio plano dalis – pradinė mokykla Bezdonyse (1937 m.)
„Mokyklos atidarymas buvo aukšto lygio renginys, kurį lietuviška spauda nutylėjo – galbūt dėl didelės nemeilės, ar dėl datos – spalio 9 dieną Lietuvoje buvo minima Vilniaus praradimo diena“, – pasakoja VDU istorikas.
Liepkalnio pagrindinė mokykla – moderniausia mieste
Vilnius, Liepkalnis. Tuometinis darbininkų rajonas ir čia pat pastatoma mokykla. Pastato architektai – Romualdas Gutas – tuometis Vilniaus urbanistinio biuro vadovas ir jo padėjėjas Stanislovas Bukovskis (1939 m.) Mokykla tuo metu vadinta Juzefo Pilsudskio vardu. Minėtojo Pilsudskio 100 mokyklų plane ši buvo 40-oji. Pastatas tuo metu buvo moderniausias mieste.
„Architektas Romualdas Gutas – tipinis modernistas, bet kartu ir netipinis. Jis daug dėmesio skyrė architektūros ryšiui su aplinka, kaip įkomponuoti objektą į kraštovaizdį. Architektai modernistai manė, kad novatoriškumas architektūroje – lengva fasado priežiūra, tad neklijavo skulptūrų, kurios rinktų dulkes. R.Gutas pasitelkė paprastus modernistinius sprendinius, vyravusius to meto Europoje. Kompozicija – laisva, daug dėmesio skiriama funkcionalumui“, – pasakoja Michał Pszczółkowski. Tiesa, sovietmečiu čia veikė geležinkelininkų mokykla, o atgavus nepriklausomybę – buvo sugrąžinta lenkams.
Architektai modernistai manė, kad novatoriškumas architektūroje – lengva fasado priežiūra, tad neklijavo skulptūrų, kurios rinktų dulkes.
Amžininkas Julius Šalkauskas ir kritika Antanui Smetonai
Laidos „Stop juosta“ komanda taip pat prisimena amžininką, fiziką, aktyvų visuomenininką, publicistą bei šviesios atminties Julių Šalkauską, pas kurį lankėsi prieš 2 metus. Julius gimė ir augo Kaune, jo tėvas – vienas labiausiai Lietuvai nusipelniusių žmonių – filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukarinio Vytauto Didžiojo universiteto rektorius – prof. Stasys Šalkauskis.
„Tėvas buvo labai nusistatęs prieš tautininkus, o tautininkų valdžia 1930 m. priėmė įstatymą, kad visos jaunimo organizacijos turi būti uždaromos, išskyrus – skautus“, – pasakojo vyras. Julius Šalkauskas užsiėminėjo buriavimo sportu, taip pat mokė jaunimą buriuoti. 64-erių tapo jūrų skautu, vėliau vadovavo Lietuvos akademiniam skautų sąjūdžiui.
Kartą per mėnesį Juliaus tėvų namuose Kaune, rinkdavosi to meto inteligentija – profesorius Juozas Eretas, geografas ir politikas Kazys Pakštas, broliai Biržiškos, filosofas Levas Karsavinas ar Eleonora Čarneckienė, buvusio ministro, ambasadoriaus Romoje žmona.
„Net ir tėvas savo raštuose sakė, kad Kaunas buvo paruoštas sostinės vaidmeniui geriau nei lenkų valdomas Vilnius. Tuo metu Vilnius buvo laikomas provincijos miestu, jis lenkams buvo ne toks jau ir svarbus. O Kaunas turėjo savo modernistišką architektūrą, kuri išlikusi iki šiol“, – teigė Julius.
J.Šalkausko tėvas Stasys dažnai kritikuodavo valdžioje buvusius prezidentus. Kliuvo ir Antanui Smetonai. „Pirmas jo prezidentavimas buvo prasmingas. Bet kai sukilėliai jį pastatė į prezidento postą, jis pradėjo vertinti pataikūnus. Jo reputacija pradėjo greitai smukti. Tuo metu tautininkai ko norėjo, to iš jo ir reikalaudavo“, – apie tuo metu kontraversiškai vertintą prezidentą pasakojo amžininkas.
