15min rašė, kad vykstant pastato pridavimo procedūroms, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) lapkričio viduryje kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, skųsdama anksčiau išduotą statybos leidimą. Dėl ginčo į butus negalėjo įsikelti 57 žmonės – atidavę santaupas, pardavę senuosius būstus, jie atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
Teismo atstovas ryšiams su visuomene Aurimas Žukauskas pirmadienį 15min atsiuntė nuasmenintą liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriame teisėja Erika Zablockaja nusprendė nutraukti bylos dalį pagal ieškovės – Statybų inspekcijos – reikalavimus pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 1 d. statybos leidimą ir panaikinti 2020 m. gruodžio 21 d. pažymos „Apie statinio (-ių) statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ dėl „Gelvonų terasų“, galiojimą. Taip pat nutarta likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų bus išspręstas papildomu sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Statybų inspekcijos atstovės ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė negalėjo patvirtinti tolesnių institucijos veiksmų.
„Kol kas negalime atsakyti, ar Statybos inspekcija skųs teismo nutartį. Susipažinus su teismo nutartimi bus sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų“, – teigė ji.
Advokatas paanalizavo tolesnius scenarijus
Deivis Valiulis, profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ partneris, advokatas, neatstovaujantis nė vienai iš pusių byloje, 15min kiek anksčiau komentavo, kad susiklosčiusioje situacijoje nukentėjo tiek nekilnojamojo turto projekto vystytojas, tiek būsimi turto pirkėjai, kurie, mokėdami avansus, tikėjosi tam tikru metu įsigyti butus.
„Kalbant apie pačių pirkėjų teisių gynimą – reikia pirmiausia atsižvelgti į tai, kas buvo numatyta preliminariosiose ar rezervavimo sutartyse. Pavyzdžiui, ar numatyta teisė nutraukti sutartį, jei nekilnojamojo turto vystytojas vėluoja baigti statybas, ar numatytos jam kokios nors baudos“, – 15min aiškino D.Valiulis.
Dažniausiai tokiais atvejais, pasak advokato, pirkėjai patirs nepatogumus dėl laiku neįvykdytų sutarčių, tačiau jei sutartys galiausiai bus įvykdytos, tikėtina, kad didesnių nuostolių pavyks išvengti.
Pastaruoju metu teismų praktika pasuko statytojui naudinga linkme. Tai, anot advokato, reiškia, kad, panaikinus statybą leidžiančius dokumentus, toje pačioje byloje būtų sprendžiamas dėl situacijos atsakingų asmenų klausimas, o tai sudarytų sąlygas toje pačioje byloje išspręsti ir žalos atlyginimo klausimus.
„Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad tokia „proceso ekonomija“ pasiteisina ne visada – jeigu dar nenugriovus statinio žalą nustatyti sudėtinga, o statinio įteisinti nustatytu terminu nepavyksta, gali prireikti inicijuoti atskirą teismo procesą dėl žalos atlyginimo. Dažniausiai tokiais atvejais teismas nustato atsakingų asmenų kaltės proporcijas – kokiu procentu atsakomybę turi prisiimti savivaldybės administracija, o kokiu procentu – pats statytojas ir kitos institucijos“, – kalbėjo D.Valiulis.
Žinoma, anot jo, negalima atmesti ir tokios situacijos, kai įmonei, net ir laimėjusiai ginčą su Statybos inspekcija, dėl besitęsiančio teisminio proceso ir jo metu taikomų ribojimų sukeltų neigiamų pasekmių gali tekti kelti restruktūrizavimo, o gal net bankroto bylą.
„Nekilnojamojo turto versle įprasta beveik visą statybų apimtį finansuoti skolintomis lėšomis, kurios grąžinamos jau realizavus pastatytą turtą. Dėl besitęsiančių teisminių procesų įmonė tampa nepajėgia realizuoti turto ir atsiskaityti su kredito įstaiga, todėl turi mokėti palūkanas iš nuosavų lėšų. Nors įmonių galimybės aptarnauti paskolas ir mokėti palūkanas gali būti labai skirtingos, tačiau jos visos anksčiau ar vėliau pasiekia tam tikrą kritinį tašką, kada tenka spręsti klausimą dėl mokėjimų stabdymo teisinėmis priemonėmis, keliant bendrovei restruktūrizavimo, o gal net bankroto bylą“, – teigia D.Valiulis.
Šių priemonių atlikimas gali neigiamai paveikti butų pirkėjus, nes, kaip paaiškina advokatas, tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto atveju pirmiausia ginami hipotekinių kreditorių interesai. O butų pirkėjų interesai yra žymiai mažiau apsaugoti.
