Ar moderniame mieste mes galime įžvelgti lietuviško interjero dizaino bruožų? O gal viskas, kas susiję su tautiškumu, yra atgyvenę, taigi, nebėra artima?
Lietuviai – kuklesni
Projekto „Geras dizainas“ idėjos ir iniciatyvos autorius Vytautas Gurevičius teigia, jog tautinis interjeras, plačiąja prasme, yra tai, kas patinka lietuviams: „Lietuviams patinka pakankamai šiltų spalvų interjerai, bet ne tokie minimalistiniai, kaip skandinavų. Galime teigti, jog publikos simpatijos linksta prie šiltesnio, minkštesnio interjero“. Tarkime, Lenkijoje vyrauja daugiau ekstravagantiškas puošnumas – mėlyna spalva, auksiniai papuošimai. Lietuviai, šiuo požiūriu, yra santūresni“ – papildo pašnekovas.
Lietuviams patinka šiltų spalvų interjerai, bet ne tokie minimalistiniai, kaip skandinavų. Galime teigti, jog publikos simpatijos linksta prie šiltesnio, minkštesnio interjero
„Prancūzai interjerus kuria „atsipalaidavę“, neklausinėdami savęs kiekviename žingsnyje, ar čia tinka, ar bus madinga. Jeigu stovi šeši foteliai, tai jie visi skirtingi, – teigia dizainerė Edita Keliuotytė. – O pas mus žmonės bijo eksperimentuoti: „Oi, ar prie raudono – mėlyna, tai gal jau tragedija?“, „Jeigu čia žalsva, tai ir čia žalsva...“
Dizainerės pastebėjimu, Lietuvoje šiuo metu yra populiariausi stilizuoti klasikiniai baldai, supaprastinti, sumoderninti, pritaikyti „kukliam“ lietuviškam skoniui. Nors profesionalūs dizaineriai ir nevengia „drąsesnių“ spalvų, tačiau paprastai tie, kurie patys sau kuria interjerą, kol kas dar vengia neįprastų sprendimų.
Idėjų semiamasi ikikriokščioniškame LDK laikotarpyje
Pasak V.Gurevičiaus, etnografiniai motyvai interjero dizaine šiuo metu yra gan siauru spektru naudojami dizainerių profesionalų darbuose: ”Mėginama skandinaviškam stiliui pritaikyti lietuvių etnografinius motyvus, ir, tokiu būdu, yra gaunamas „mūsų“ stilius. Šiame dizaine vyrauja natūralios medžiagos, būdingos Lietuvai: medis, linas, oda“.
Pašnekovas pastebi, jog etnografiškumas interjero dizaino kontekste šiandien suvokiamas ne tautiniu, bet daugiau regioniniu mastu: „Dabartinių dizainerių darbuose sutiksime šito regiono raštus, kurie buvo būdingi ir latviams, ir lietuviams, taip pat daliai Baltarusijos. Tai šiaurės ar veikiau – Baltijos regiono ornamentika, savotiškas baltiškas „antspaudas““.
Paklaustas, į kurį Lietuvos istorijos laikotarpį žvalgosi dizaineriai, ieškodami etninių motyvų pavyzdžių, V.Gurevičius atsako, jog į ikikrikščioniškąjį LDK periodą: „Tose šaknyse ieškoma ir randamo tos ornamentikos ir savitumo, kuris ir išskiria mus“. Vėlesniais amžiais, pašnekovo teigimu, Lietuvą pasiekė įvairūs stiliai iš Vakarų Europos, kurie, šia prasme, buvo svetimos kilmės: „Savo laiku Vilnius buvo papuoštas baroku, bet šiandien mes tikrai nevartojame barokinių motyvų, nes jie yra ne mūsų“ – teigia dizaineris.
Į senovę – naujomis akimis
„Lietuvoje nebuvo savitos miesto ornamentikos. Tautiniai motyvai iš esmės kilo senojo LDK kaimo aplinkoje“ – pastebi V.Gurevičius. Taigi, plečiantis miestams, vystantis pramonei, šiandien nėra paprasta atsigręžti į senojo lietuviško kaimo interjerą, kadangi dauguma jame vyravusių interjero sprendimų buvo susiję su to laikmečio poreikiais bei estetine samprata. „Tačiau modernus dizainas nėra priešpastatymas. Tai požiūris to, kad mes esame industrijos ar pramonės atspindžiai“ – pastebi pašnekovas – „Jeigu mūsų kultūra buvo agrarinė, o mes tampame miestietiško gyvenimo būdo žmonėmis, ko gero turi atsirasti naujų elementų“.
Tautinių elementų panaudojimas modernaus ir iš esmės į funkciją orientuoto interjero detalėse suteikia autentikos, kuri yra būtina, konkuruojant su viso pasaulio dizaineriais
Dizainerio nuomone, tautinių elementų panaudojimas modernaus ir iš esmės į funkciją orientuoto interjero detalėse suteikia autentikos, kuri yra būtina, konkuruojant su viso pasaulio dizaineriais. „Galbūt nenustebinsime mes medžiagomis, technologijomis ar pačio dizaino kokybe, nes vis tiek tai yra didžiulė konkurencija, tačiau įvedę kažkokius tautinius motyvus, įvedę kažkokią savo tradiciją, pasigilinę gal ir į funkcinius sprendimus, kurie yra pamiršti, įgautume pranašumą išskirtinume“ – teigia projekto „Geras dizainas“ bendraautoris – „Jeigu neperlenki lazdos, ir tai atitinka kažkieno poreikius ar lūkesčius, viskas sėkminga“.
„Kaimiška smuklė“ kaip senovės parodija
E.Keliuotytė pastebi, kad Lietuvoje neseniai buvo įsisiūbavusi tendencija naudoti žemės ūkio padargus ar kitus buityje naudotus elementus restoranų ar kavinių interjere: „Buvo privalu dalgį ar vežimo ratą pastatyti... O dabar ką matome: tas „plastmasines kavines“, kur interjeras – apie „nieką“. Anot pašnekovės, tokiu principu kuriamas pigus ir greitas įspūdis: „Interjeras kuriamas kaip kokiam popieriniam puodeliui, skirtam greitai kavai ruošti.“
Dizainerės nuomone, toks tautinio dizaino suvokimas „kaimo trobos rėmuose“ yra labai siauras ir vienmatis. Jame nėra autentiškos tautinės estetinės pajautos. E.Keliuotytės viliasi, jog artimu metu Lietuvos dizaino kūrėjams pavyks atrasti naujų požiūrio taškų, kaip prikelti ir pritaikyti archajiškus tautinio interjero elementus modernios šiandienos kontekste.
Baldų, interjero ir dizaino idėjų paroda „Baldai 2014” vyks kovo 20-23 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Į jubiliejinę 20-ečio parodą atvyks ir pranešimus skaitys net trys tarptautiniai dizaino autoritetai: savitą dizaino verslo modelį išvystęs olandų dizaineris Piet Hein Eek, įvairiais dizaino apdovanojimais įvertintas danas Hans Sandgren Jakobsen ir Berlyne gyvenantis dizaino kritikas, tinklaraščio Lucas_Berlin autorius Lucas Verweij.
Baldų, interjero ir dizaino idėjų parodoje veiks naujų baldų kolekcijų ekspozicijos, baldų gamybos, medžiagų ir įrengimų ekspozicijos, vyks įvairūs, skirtingiems lankytojams aktualūs renginiai bei Všį „Versli Lietuva“ organizuojama verslo kontaktų mugė.
