Kaip sodo metafora virsta architektūra
Prof. D.Fraile tikina, kad, dar dalyvaudami konkurse, jie suprato organizatorių pastangas nukreipti politinę erdvę per peizažą ir meną. „Arquivio“ architektai pasiūlė struktūrą suskaidyti į tris kristalinius tūrinius elementus.
„Koncepciją formavome remdamiesi kraštovaizdžio elementais – šalies miškais ir kalnais bei Lietuvos tradicija. Dėl to išorinio korpuso laikančioji konstrukcija bus medinė. Pastato geometrinis modelis pasiskolintas iš standartinių lietuviškų sodų – geometrinių figūrų, gaminamų iš šiaudų. Domėjomės sodų metafora, kuri atspindi sumažintą pasaulio modelį, ir tai įkvepia. Geometrinės ir netaisyklingos koncertų salės tūrio formos, taip pat jos skaidrumas yra šiuolaikiškas požiūris į sodo pavertimą architektūrine forma. Galiausiai šie trys elementai bus sujungti po vienu stogu“, – pasakoja architektas.
Kaip ir galima tikėtis, įgyvendinant projektą pirmenybė teikiama tvarioms ir efektyvioms medžiagoms. Vizualiai projektas turi du skiriamuosius – vidinius ir išorinius – apvalkalus.
„Interjeras yra tankus, sunkus, nepermatomas, sukurtas taip, kad būtų išvengta garsų judėjimo abiem kryptimis: ir iš korpuso, ir iš išorės. Skyrėme labai daug dėmesio akustikai. Interjere naudojamas akmuo, betonas ir medis. Mes pasirinkome akmenį, nes jį gali sukurti vietiniai menininkai ir jis yra šviesą atspindinti medžiaga. Betonas – pastato laikančiosioms konstrukcijoms ir tankiui, valdyti garsą. Mediena šiame pastate pasirinkta komfortui sukurti ir muzikai sustiprinti. Galiausiai pasirinkome keletą vitražų, kuriuos bet kuriuo metu galime uždengti perkeldami nepermatomas plokštes. Manau, kad šviesos sąlygų pasikeitimas atlieka svarbų vaidmenį suvokiant erdvę“, – pasakoja architektas.
„Tautos namų“ projekto eksterjeras kontrastuos su vidumi – jis bus lengvas, skaidrus, demokratiškas. Siekiama, kad šie sprendimai galėtų perduoti visuomenės vertybes ir būti atviros komunikacijos simboliu. Fasadas bus pagamintas iš mišrių metalinių ir medinių konstrukcijų, net stiklo. Visos medžiagos užtikrins šiluminio komforto kontrolę viduje.
Architektai pasakoja, kad tarp išorės ir vidaus esanti fojė susidės iš kelių lygių balkonų. Techniškai jie bus pritvirtinti taip, kad atrodytų, plūduriuojantys ore. Kiekvienas iš jų yra suformuotas pagal unikalų perimetrą, kad būtų galima stebėti renginius iš netaisyklingų, dinamiškų perspektyvų. Tikimasi, kad tai suteiks susibūrimo ir dialogo bendruomenės erdvėje jausmą.
Konkursai ne visada veikia
Paklaustas, kuo šis konkursas buvo kitoks, architektūros studijos „Arquivio“ steigėjas šypsosi: „Viskuo ir niekuo.“ Anot prof. D.Fraile, konkurencija ir panašūs architektūros konkursai yra pigiausias ir efektyviausias būdas gauti atsakymus: organizatoriams konkursai kainuoja santykinai nedaug ir tai yra sąžiningas būdas per trumpiausią laiką atsirinkti tinkamiausius architektūros sprendimus. Tačiau norint, kad tokie konkursai veiktų, juose turi būti tinkama, kompetentinga komisija. Kalbant apie „Tautos namų“ konkursą, šiuo aspektu viskas buvo tobula.
„Dalykas, kuris šiame konkurse veikia kaip papildomas veiksnys, yra aplinka. Tai, kas iš karto privertė mus įsimylėti projektą, buvo taško grožis – vieta nuostabi. Dalyvaudami konkursuose visame pasaulyje, mes susidūrėme su blogais miesto dizaino sprendimais, kuriuos lėmė tiesioginiai įsipareigojimai vardams, o ne idėjoms. Kai kurie mano, kad vardą turintis projektas bus sėkmingesnis. Tai nėra sąžininga, nes tokio tipo projektai yra vieši ir juose turi būti sukuriamos vietos, pritaikytos visiems. Rinkdamiesi tik vardą, rizikuojame nubraukti diskusijas ir tada tokių projektų sukurtos erdvės neprigyja natūraliame miesto gyvenime. Vardas paprastai nori išlaikyti save daugiau nei projektas, tai yra rizika“, – pasakoja architektas.
Paklaustas, ką reiškia unikalus pastatas ir kodėl mums reikia tokių pastatų, architektas sako, kad architektūros kokybę apibūdina tokie terminai kaip funkcija, urbanistika, naujovės. Tad unikalus pastatas yra tobulos pusiausvyros taškas tarp modernumo ir tradicijų.
„Mums reikia būti unikaliems, nes tik unikali architektūra yra gera architektūra. Nepaisydamas viso šito, netikiu asmeniniais stiliais, tikiu miestu, kurį suformuoja gyventojai. Todėl, kai ruošėmės konkuruoti su 250 projektų, daugiausia laiko skyrėme idėjai išgryninti ir nereikalingam kontekstui pašalinti. Šiame globaliame pasaulyje gana sunku pasisemti išskirtinių ir neužterštų idėjų – vaizdų galia yra tokia greita ir patraukli. Todėl, norėdami rasti tikrąjį sprendimą, turime įsigilinti į procesą. Turime pabrėžti pagrindinius dalykus ir juos paaiškinti atsargiai, bet tiesiogiai“, – sako architektas.
„Arquivio“ siekia suprasti vietos gyventojus ir stiprinti miestą savo kuriama architektūra. Lietuvoje ši komanda taip pat kuria Kauno M.K.Čiurlionio koncertų centro projektą.
Apie tai, kaip sukurti visuomeninius pastatus, kurie ne tik žavėtų savo estetika, tačiau ir atliktų visuomeninę funkciją, „Arquivio“ steigėjas, architektas prof. D.Fraile pasakos STRUCTUM organizuojamoje konferencijoje „Visuomeninių pastatų išliekamasis faktorius“. Konferencija vyks liepos 2 d. 10 val. PC OZAS, „Multikino“ salėje.
Konferencijos žiūrovams architektas pristatys tokius studijos projektuotus visuomeninius pastatus kaip Albasetės teatras-auditorija Ispanijoje, Liublianos mokslo centras Slovėnijoje, Meridos senamiesčio teatras Ispanijoje, Gvangdžu viešoji biblioteka Pietų Korėjoje.
