Bendrovė „VIPC Vilnius“ prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą įtraukti Profsąjungų rūmus į nekilnojamojo turto objektų sąrašą, kuriems šiemet taikomas 3 proc. NT mokesčio tarifas. Taip pat bendrovė prašė panaikinti Vilniaus savivaldybės sprendimą neišbraukti šio pastato iš sąrašo.
„Pasak pareiškėjos („VIPC Vilnius“ – 15min past.), pastatas nepagrįstai įtrauktas į sąrašą, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Nacionalinė žemės tarnyba savo sprendimais buvo nustačiusi apribojimus vykdyti bet kokius pastato rekonstrukcijos darbus, ribojo sutvarkymo procesus“, – rašoma teismo pranešime.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, priėjo prie išvados, kad bendrovei „VIPC Vilnius“ priklausantis pastatas pagrįstai buvo įtrauktas į objektų, kuriems taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir sprendimas yra teisėti, pagrįsti, todėl bendrovės skundą atmetė.
„Teismo nuomone, tai, kad pastato išpirkimo santykiai nesusiklostė taip, kaip tikėjosi pareiškėja, negali paneigti jai įstatymais nustatytos pareigos rūpintis nuosavybės teise priklausančiu pastatu ir užtikrinti jo tinkamą būklę. Šis pastatas į objektų, kuriam taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą įtraukiamas nuo 2013 metų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 metų lapkritį raštu įspėjo pareiškėją apie netinkamą kultūros rūmų būklę, tačiau pareiškėja nieko nedarė, kad situacija pasikeistų. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nuo 2004 metų, kai tik įsigijo pastatą, žinojo, kokios paskirties yra žemės sklypas, ant kurio stovi pastatas, žinojo, kokia yra pastato naudojimo paskirtis, kokie galimi pastato pertvarkymo būdai“, – konstatavo teisėjų kolegija.
Neprisiteisė 12-os mln. eurų
Spalio 12 dieną, ketvirtadienį, Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė dar du sprendimus administracinėse bylose, kuriose bendrovė „VIPC Vilnius“ prašė teismo atlyginti turtinę žalą, kurią, esą, patyrė dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės valdžios institucijų veiksmų. Vienoje byloje patirta žala, bendrovės teigimu, siekė beveik 303 tūkst. eurų, kitoje – 12,1 mln. eurų. Taip pat siekta prisiteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
„Teismas, nenustatęs Lietuvos valstybės ar Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams, taip pat nenustatęs bendro pobūdžio pareigų nevykdymo, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti ir šių institucijų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjos reikalavimai atlyginti turtinę žalą yra nepagrįsti. Teismas atmetė šiuos skundus kaip nepagrįstus“, – rašoma pranešime.
Be to, teisėjų kolegija konstatavo, kad bendrovė „VIPC Vilnius“, kaip verslo subjektas, turi organizuoti savo verslą taip, kad nesukeltų grėsmės investuotam kapitalui ir gaunamoms pajamoms, būti apdairi, siekdama sumažinti investicijų riziką, taip pat prisiimti riziką už padarytus sprendimus, o ne stengtis perkelti naštą už savo sprendimus Lietuvos valstybei ar savivaldybei.
„Įsigijusi pažeistą po gaisro pastatą bendrovė prisiėmė ir su tuo susijusią verslo riziką ir pagal teisinį reguliavimą neturi teisės reikalauti, kad valstybės ir savivaldybės institucijos jį išpirktų. Byloje nesant duomenų, kad derybos su pareiškėja buvo vedamos nesąžiningai, nepagrįstai vengiama išpirkti kultūros namų pastatą, bendrovės „VIPC Vilnius“ apsisprendimą laukti ilgus metus, kol valstybė ar Vilniaus miesto savivaldybė išpirks pastatą, teismas laiko pareiškėjos savarankiškai pasirinktu veikimo modeliu, nesusijusiu su atsakovų neteisėtais veiksmais“, – konstatavo teismo teisėjai.
Šie teismo sprendimai per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
