„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Teismas: dalis „Nidos seklyčios“ turi būti nugriauta už savininkų lėšas

Nidoje netoli prieplaukos ir jachtų uosto esantį pastatų kompleksą „Nidos seklyčia" valdanti bendrovė „Robala“ dalį pastatų turi nugriauti savo lėšomis, nes jie yra Nidos urbanistiniame draustinyje.
Nidos seklyčia
Nidos seklyčia / J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr.
Temos: 2 Neringa Nida

Tai birželio 5 dieną galutinai nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), atmetęs įmonės prašymą išaiškinti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Šis teismas dar 2016 metais įpareigojo nugriauti pastatus, tačiau bendrovė sprendimo nevykdė ir bandė išsiaiškinti, kieno lėšomis pastatai turi būti nugriauti.

„Byloje išspręstas ginčas dėl statybos pagal neteisėtą leidimą padarinių šalinimo, joje nebuvo sprendžiamas asmenų kaltės klausimas ir su tuo susijusios aplinkybės. Prokuratūra pagrįstai nurodo, kad neišsprendus klausimo dėl asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybos leidimą, kaltės, tai nėra kliūtis teismui įpareigoti statytoją savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau spręsti dėl išleistų lėšų priteisimo“, – rašoma LVAT nutartyje.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai balandį atmetė „Robalos“ prašymą išaiškinti, kieno lėšomis turi būti griaunami pastatai.

Priverstinį teismo sprendimo vykdymą turėtų organizuoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

2016 metų pradžioje LVAT įpareigojo „Robalą“ per vienerius metus nugriauti svečių namų pastatą, konferencijų patalpą, jungtį tarp jų ir jungtį su restoranu, taip pat stoginę. Visi šie pastatai pastatyti 2004 metais per rekonstrukciją.

„Nidos seklyčios“ savininkai per teismo nurodytą terminą nenugriovė komplekso ir teigė besitikintys susiderėti taikos sutartį. Dėl jos „Robala“ į Vyriausybę kreipėsi 2016-ųjų pabaigoje. 2017-ųjų pabaigoje „Robalos“ direktorius Romas Kvaselis BNS teigė dalies komplekso pastatų negriausiantis, nes jie „niekam netrukdo“.

Į teismą dėl statinių griovimo kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra. Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. Tuo tarpu 2004 metais per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc. tiek į ilgį, tiek į plotį, tiek į aukštį, taip pat pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su svečių namais – tokie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.

Kompleksą sudaro du žvejo namai, sujungti tarpusavyje stikline galerija, kurioje įsikūręs informacinis centras. Komplekse yra stiklinė ovali 32 vietų konferencijų salė, svečių namai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs