LAT balandžio 21 dieną panaikino Kauno apygardos teismo pernai bei Kauno apylinkės teismo 2020 ir 2021 metais priimtus Lietuvos oro uostams nepalankius sprendimus ir įpareigojo pirmosios instancijos teismą žemės nuomos teisėtumo klausimą nagrinėti iš naujo.
„Bylą nagrinėję teismai neatskleidė jos esmės, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias oro uosto valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutarties sudarymo sąlygas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui“, – rašoma LAT nutartyje.
Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad pagal įstatymus nėra galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui.
„Vertindama aplinkybę, kad dalis atsakovei (Aviacijos paslaugų centrui – BNS) priklausančių statinių statybų baigtos po nuomos sutarties sudarymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie statiniai negalėjo būti teisinis pagrindas nuomoti sklypo dalį be aukciono“, – akcentavo LAT.
Teismas nurodė, kad 2008 metų spalį tuometis valstybės valdomas Kauno aerouostas be aukciono 40-čiai metų išnuomojo 1,7 hektaro ploto sklypą Aviacijos paslaugų centrui.
Tai, kad dalis oro uosto teritorijos privačiai bendrovei atiteko be aukciono, Lietuvos oro uostai išsiaiškino tik praėjus daugiau nei dešimtmečiui, kai pastaroji įmonė perėmė Kauno aerouosto turtą ir tikrino visas pastarojo nuomos sutartis.
Lietuvos oro uostai per teismus ne tik bando atšaukti iki 2048 metų galiojančias žemės nuomos sutartis su Aviacijos paslaugų centru, bet ir nugriauti nuomojamuose sklypuose jo pastatytas administracines patalpas bei sandėlius.
Aviacijos paslaugų centro atstovai teismuose įrodinėja, kad nuomos sutartys yra teisėtos, tuo metu Lietuvos oro uostų teigimu, jei žemė būtų išnuomota aukcione, valstybė už ją galėjo gauti žymiai didesnę kainą.
Registrų centro duomenimis, Aviacijos paslaugų centrą valdo lietuviško kapitalo logistikos grupė „Hoptrans holding“, o pastarąją – du fiziniai asmenys.