Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Termovizinės nuotraukos – pastatų šilumos pralaidumo indikatorius

Kiek brangiai gyventojo piniginei kainuojančios šilumos išeina per nesandarius pastato langus, stogą ar sienų plyšius? Ir ar išvis išeina? Anot pastatų atnaujinimo specialistų, geriausias būdas įsitikinti, ar namui reikia remonto, ir sužinoti kokio – atlikti termovizinius tyrimus. Įmonės, darančios termovizines nuotraukas, atstovas teigia, kad lietuviai po truputį pradeda kitaip mąstyti šiuo klausimu. Žmonės pradeda galvoti vienu žingsneliu toliau – pastato šilumos laidumo tyrimus užsisako dar prieš pirkdami būstą.
Termovizinė pastato nuotrauka
Termovizinė pastato nuotrauka / LEI nuotr.

Jautriausia pastatų dalis – sienų sankirtos

Neretai pastato šilumos laidumas plika akimi nepastebimas. Siekiant įvertinti tikrąją namo būklę reikalingi specialūs tyrimai, atliekami termovizoriumi. Minėtu prietaisu atliktos nuotraukos išryškina šilumai pralaidžias namo vietas. Pastato išorės nuotraukose labiausiai šilumai pralaidžios vietos žymimos geltona spalva, o vidaus nuotraukose – juoda.

Tikrinti namo šilumos laidumą geriausia esant dideliam vidaus ir lauko temperatūrų skirtumui – taigi kai lauke temperatūra yra žemesnė nei 5 laipsniai šalčio.

Įmonės, atliekančios termovizijas, atstovas Andrius Kirklys teigė, kad dažniausiai šiluma išgaruoja per sienų ir lubų bei grindų susikirtimus. Tai, anot specialisto, yra jautriausios namų vietos.

Reikėtų šiltinti pastatų sienas, bet gyventojai, kol nemato įrodymų – nesupranta, – sakė R.Šumylienė.

Per nesandarius langus, sienas ir stogus išgaruojanti šiluma sukelia nuostolių ne tik pastatų savininkams, bet ir gamtai. Aplinkosaugininkai teigia, kad nesirūpindami šilumos izoliacija žmonės prisideda prie klimato atšilimo. Be to, prastos būklės statinių apšildymui išeikvojama daugiau šilumos, naudojama daugiau gamtos išteklių.

Pašnekovas pabrėžė, kad šilumos izoliacija yra vienas svarbiausių būsto vertės kriterijų, todėl, atlikus išsamius tyrimus, pašalinus trūkumus, kyla ir būsto kaina.

Daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovė Rūta Šumylienė taip pat neginčija termovizinių nuotraukų naudos. Ji teigė, kad nėra kitų būdų įtikinti gyventojus imtis priemonių namų remontui.

Anot R.Šumylienės, tai geriausias įrodymas, kad pastatą reikia naujinti: „Darysime termovizines nuotraukas. Dabar jau atšilo, netinkamas laikas, taigi – vėliau. Reikėtų šiltinti pastatų sienas, bet gyventojai, kol nemato įrodymų – nesupranta. Termovizija labai geras būdas paaiškinti žmonės, kad tai daryti būtina.“

Žingsnis į priekį

Dažniausiai termovizinės nuotraukos atliekamos prieš renovaciją ar namo remonto darbus, tačiau A.Kirklys pasidžiaugė, kad žmonės pradeda keisti mąstymą ir vertinti namo būklę dar prieš jį pirkdami: „Kiekvienais metais termovizinių nuotraukų populiarumas auga. Žmonių mąstymas, atrodo, keičiasi. Jie kreipiasi į mus dar prieš pirkdami būstą, norėdami patikrinti jo būklę. Tada, gavę mūsų dokumentus, gali derėtis ir kalbėtis su pardavėju.“

A.Kirklys teigė, kad šiuo metu Lietuvoje mažiausia termovizinės nuotraukos kaina siekia 150 Lt. Už šią kainą galima būtų patikrinti nuosavo namo šilumos laidumą, tačiau, norint gauti išsamią informaciją, kaina galėtų pakilti iki 500 Lt.

Žmonių mąstymas, atrodo, keičiasi. Jie kreipiasi į mus dar prieš pirkdami būstą, norėdami patikrinti jo būklę, – A.Kirklys.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atkreipė dėmesį į tai, kad termovizinės nuotraukos padeda gyventojams patiems su nedidelėmis išlaidomis paefektyvinti namo energetinį efektyvymą: „Manau, kad termovizinės nuotraukos yra naudingos. Jos parodo kurios pastato vietos yra labiausiai pralaidžios šilumai. Žmonės be didelių renovacijų, palyginti su nedidelėmis išlaidomis, gali padidinti namo energetinį efektyvumą.“

Termovizija – kontrolės priemonė

Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta atskleidė ir dar vieną termovizijos funkciją. Šilumos laidumo tyrimas reikalingas ne tik sužinoti, ar reikia pastatą naujinti, jis parodė ir tai, ar tinkamai atlikti remonto darbai: „Termovizines nuotraukas dažniausiai daro privačios bendrovės, tačiau termovizorių turime ir mes. Mūsų įstaiga yra atsakinga už daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimą ir jos administravimą.

Žmonės be didelių renovacijų, palyginti su nedidelėmis išlaidomis, gali padidinti namo energetinį efektyvumą, – teigė V.Mazuronis.

Mes darome termovizines nuotraukas atlikus darbus. Tikriname, ar namo atnaujinimo, apšiltinimo ar kiti šilumos taupymo darbai atlikti gerai. Mums termovizorius reikalingas kaip kontrolės užtikrinimo priemonė.“

V.Serbenta priminė, kad su šiluma pro pastatų plyšius išgaruoja ir gyventojų pinigai, todėl termovizijos nauda yra neabejotina. Gyventojai gali pamatyti, pro kur išgaruoja šiluma, ir susitvarkyti savo būstus.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos