Investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse apimtys pasiekė prieškrizinį 2007–2008 metų lygį. Tačiau tai neturėtų būti vertinama, kaip naujo nekilnojamojo turto rinkos burbulo formavimosi pradžia. Lyginant su karštligiškomis sąlygomis prieš 2008 metų finansų krizę, dabar Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką palaiko ekonominis ir politinis stabilumas, teigia dienraštis.
Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos turėjo nežymų poveikį užsieniečių požiūriui į Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką. Tiesa, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkio plėtra šiek tiek sulėtėjo 2015 metais dėl smunkančios Rusijos ekonomikos poveikio.
Nors pelningumo rodikliai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje pastaraisiais metais kiek ir sumažėjo, jie vis tiek yra patrauklūs, lyginant su Skandinavijos ir Vakarų Europos rinkomis.
Nors pelningumo rodikliai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje pastaraisiais metais kiek ir sumažėjo, jie vis tiek yra patrauklūs, lyginant su Skandinavijos ir Vakarų Europos rinkomis. Šiuo metu vidutinis mažmeninės prekybos ar biurų paskirties nekilnojamojo turto Baltijos šalių sostinėse pelningumas yra maždaug 7 proc.
Biurų patalpų rinka itin aktyvi Lietuvoje ir Estijoje, ir geros kokybės biurų pasiūla yra artima nuliui. Didelė tarptautinių kompanijų, Baltijos šalyse atidarančių savo IT ir kitokių paslaugų centrus, biurų paklausa skatina Baltijos šalyse statyti vis daugiau biurų pastatų.
Prognozuojama, kad per ateinančius dvejus metus biurų patalpų plotas Lietuvoje padidės 25 proc., o Estijoje – 15 proc.
Savo ruožtu mažmeninės prekybos sektorius praėjusiais metais pagal vertę dėl kelių stambių sandorių buvo sparčiausiai auganti nekilnojamojo turto kategorija Baltijos šalyse, pažymi „The Financial Times“. Tačiau šiemet, kaip prognozuojama, šį sektorių aplenks biuro patalpų sektorius, kuris pritrauks daugiausia investicijų.
Augančios mažmeninės prekybos apimtys bei prekybinio ploto trūkumas aukštos kokybės prekybos centruose pasiūlą sumažino beveik iki nulio. Į Baltijos šalių rinkas vis dar ateina nauji prekių ženklai, kurie išstumia silpnesnius prekybininkus į mažiau patrauklias prekybos vietas.
Baltijos šalyse taip pat auga ir gamybinių patalpų paklausa, nors ne taip sparčiai. Gamybos kompanijos ieško naujų vietų, nors sandorių šiame segmente pernai buvo nedaug. Sumažėjusios prekybos su Rusija apimtis turėjo neigiamos įtakos sandėliavimo sektoriui, tačiau sandėlių nuomos kainos Baltijos šalyse pernai išliko stabilios.
Būsto kainos Baltijos šalyse ir toliau auga. Daugiausia butai pernai brango Taline ir Vilniuje. Rygoje būsto kainos augo kiek lėčiau.
