Piešdamas tipinį būsto pirkėją, Registrų centras išanalizavo duomenų bazėse sukauptus šių metų NT sandorių duomenis, sujungus juos su Gyventojų registre esančiais duomenimis, buvo išskirtos pagrindinės pirkėjų grupės. Formuojant pirkėjo paveikslą buvo atsižvelgta į šiuos kriterijus: šeimyninė padėtis, pirkėjo amžiaus grupė bei vaikų skaičius.
Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis 15min pasakojo, kad gauti rezultatai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir bendrai Lietuvoje buvo panašūs – daugiausia butų įsigijo tos pačios pirkėjų kategorijos. Pagal šeimyninę padėtį pirkėjai pasiskirstė maždaug tolygiai – apie pusę visų butų šiemet įsigijo susituokę, kitą pusę – nesusituokę asmenys.
Daugiausia perka šeimos su dviem vaikais
Šeimų kategorijoje daugiausiai butų įsigijo šeima su dviem vaikais, patenkanti į 40–59 metų amžiaus grupę. Šiek tiek mažiau sandorių teko jaunesnėms, 30-39 metų amžiaus, šeimoms su dviem vaikais.
Po jų sekė analogiškai amžiaus grupei priskirtos šeimos, turinčios 1 vaiką. Rečiau nei kas dešimtas šeimų įsigytas butas šiemet buvo įsigytas 18–29 metų šeimos, neturinčios vaikų.
„Įdomu pastebėti, kad dažniausiai šiemet butus įsigijo šeimos, turinčios du vaikus – tokios šeimos įsigijo beveik pusę visų šeimų įsigytų butų, o šeimoms su vaikais teko net 85 proc. visų šeimų sandorių“, – 15min sakė R.Rudzkis.
Be to, P.Rudzkis atkreipia dėmesį, kad į amžiaus grupes šeimos buvo suskirstytos pagal jaunesniojo sutuoktinio amžių, t.y. jei šeimoje yra 41 metų vyras ir 39 metų moteris, tokia šeima priskiriama 30–39 metų amžiaus grupei.
Tarp nesusituokusių daugiau NT pirko moterys
Pasak P.Rudzkio, piešiant tipinio nesusituokusio buto pirkėjo paveikslą ryškėja kiek kitokie kontūrai – dažniausiai šiemet butus pirko 18–29 metų vyrai ir moterys, neturintys vaikų. Jiems teko apie 25 proc. nesusituokusių asmenų sandorių. Apskritai moterys įsigijo 57 proc. visų pavienių asmenų įsigytų butų, vyrai – 43 proc.
„Skirtingai nei šeimų atveju, nesusituokę pirkėjai butus dažniau perka neturėdami vaikų – kas antras butą pirkęs vyras ir moteris neturėjo vaikų. Tokie skaičiai neturėtų stebinti, nes, tikėtina, jauni butų pirkėjai dar tik planuoja savo ateitį“, – įsitikinęs Registrų centro duomenų analitikas.
Pirkėjai labiau išsilavinę ir smalsūs
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka 15min sakė, kad naujos statybos butų statyba Vilniuje įsibėgėjo 2003–2004 metais, kituose miestuose dar vėliau. Tikintis aukštos kokybės ir ilgaamžiškumo, po ilgos pertraukos atsiradus naujo būsto pasiūlai, pirkėjai skubėjo keltis iš senų sovietinių daugiabučių į naujai pastatytus namus.
„Neturėdami su kuo palyginti, pirkėjai nepaisė statytojų patirties, nelygino skirtingų projektų (nes jų buvo tiesiog mažai), jų techninių parametrų. Šiandien būsto rinka yra kur kas brandesnė, o pirkėjai yra kur kas labiau išprusę, jie turi kur kas daugiau patirties ir informacijos“, – įsitikinęs jis.
A.Šapokos teigimu, per pastaruosius 10 metų įgyvendinta labai daug skirtingų projektų. Vieni jų buvo ir yra labai sėkmingi, vienus pirkėjai beveik iššlavė, o kitų pirkėjai nevertino ar nevertina. „Ober-Haus“ vadovo nuomone, dabartiniai būsto pirkėjai daug labiau gilinasi į tai, ką perka, nei prieš krizę.
„Beveik ketvirtadaliu didesnis skirtingų projektų kiekis ir skirtingos plėtotojų patirtys, netgi ryškiai didesni kokybiškos informacijos apie naują būstą srautai pirkėjams leidžia geriau suprasti, ko reikia saugotis, į ką atkreipti dėmesį, kaip išvengti rizikų ar jas identifikuoti“, – įsitikinęs jis.
Rekomendacijos perkantiems
Prieš perkant būstą, A.Šapoka rekomenduoja įsivertinti poreikius ir galimybes, bet taip pat atidžiai ne tik stebėti kas yra plėtotojas, bet ir į statybos dalyvių patirtį.
„Tai susiję dviem aspektais: lūkesčiais kokybei ir galimybėmis ateityje užsitikrinti statybines garantijas“, – sako jis.
Taip pat A.Šapoka rekomenduoja įvertinti techninių, inžinerinių ir architektūrinių sprendimų visumą.
„Pastato eksterjero, architektūriniai sprendimai svarbūs tuo, kaip atrodys namas po kelerių metų. Tai reiškia kokį emocinį ir estetinį komfortą turėsiu tiek gyvendamas pats, tiek, galbūt, kaip jį vertins būsimas nuomininkas ar pirkėjas (pvz., ar pastato fasadas dažytas, o gal dengtas klinkerio plytelėmis ar plytomis).
Inžineriniai sprendimai tiesiogiai susiję su gyvenimo komfortu ir išlaidomis, pvz., pigesniuose būstuose dalies butų virtuvės vėdinimo angos sujungtos į vieną ventiliacinę šachtą. Tai reiškia, kad galima užuosti kokį maistą virtuvėje gamina kaimynai, o sumontuoti nekokybiški langai ar optimaliai nesureguliuotas apšvietimas bendrose patalpose – didina eksploatacijos išlaidas.
Labai svarbūs ir techniniai sprendimai. Priklausomai nuo statybai naudotų medžiagų, jų kokybinių parametrų (pvz., apšiltinimo medžiaga, storis ir kt.), statybinių sprendimų galimi vienokie arba kitokie šilumos nuostoliai, prastesnė garso ir vibracijų izoliacija“, – 15min komentavo jis.
A.Šapokos teigimu, būtent šių sprendimų visuma lemia patogumą gyventi konkrečiame name ar bute, komfortą ir galiausiai – turto likvidumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
„Vertinčiau aplinkos perspektyvą: t. y. ar ji keisis, ar ne. O jei keisis – kokia kryptimi. Pvz., ar tankės gyvenamoji statyba, galbūt atsiras transporto mazgai, o galbūt priešingai – aplinkinių sklypų, teritorijų plėtra yra negalima arba labai ribota. Teritorijų planavimo, reglamentavimo šaltinių yra įvairių ir jie visi yra viešai prieinami“, – tikino pašnekovas.
Naujų butų parduota dvigubai daugiau
Nekilnojamojo turto „Inreal“ grupė skaičiuoja, kad lyginant su praėjusių metų tokiu pačiu laikotarpiu, šiemet per devynis mėnesius parduota daugiau nei 50 proc. daugiau naujų butų.
Tačiau nekilnojamojo turto analitikas Tomas Sovijus Kvainickas nemano, kad tokiam šuoliui įtakos turėjo kokia nors anomalija.
„Nuolatinį, stabilų naujo būsto pirkimą mes stebime jau penkerius metus. Nėra vienos priežasties, kuri būtų paskatinusi naujo būsto pardavimų ūgtelėjimą 53 procentais. Tai buvo visas priežasčių kompleksas, kuris atsirado ne šiemet, o augo ir brendo keletą metų“, – įsitikinęs jis.
T.S.Kvainickas atkreipia dėmesį, kad jau penkerius metus skolinamės su mažesnėmis ir stabiliomis palūkanomis. Taip pat turime augančios ekonomikos, didėjančių atlyginimų laikotarpį, kas reiškia didesnę žmonių perkamąją galią bei geresnį būsto įperkamumą.
„Į tai reagavo plėtotojai, didindami pasiūlą, o pastaroji, vėlgi, skatino pardavimus. Trečia – pozityvi visuomenės nuotaika, nes, pasaulinės problemos daugumai šalies gyventojų atrodo „tolimos“, o tos, kurios arčiau, pavyzdžiui, „Brexit“ – nelabai įtikimos, nes prie ilgai trunkančių grėsmių žmonės pripranta.
Šis pozityvo kompleksas drauge su Lietuvos banko priimta atsakingo skolinimosi politika, kuri apribojo impulsyvų, nepagrįstą galimybėmis pirkimą, sukūrė situaciją, kurią šiuo metu turime pirminėje būsto rinkoje“, – mano analitikas.
