Intriguojantys skelbimai
Vos prieš keletą dienų „Rinkos aikštės“ laikraščio skelbimų skiltyje mirgėjo net keletas skelbimų, kuriuose buvo dovanojama žemė. Skelbiama, kad du vienas šalia kito esantys sklypai dovanojami Kėdainių rajono savivaldybei priklausančiuose Daumantų kolektyviniuose soduose. Bendras sklypų plotas – 12 arų. Perpus mažesnis žemės sklypas buvo dovanojamas Vilainių seniūnijai priklausančiuose Vasariškių soduose.
Tad dėl kokių priežasčių žmonės žemę dovanoja?
Neišgali prižiūrėti
„Mano sklypai apleisti. Daugelį metų neprižiūrėti, ten tikri brūzgynai. Bet viename sklype yra šulinys, vaismedžių. Tiesiog mes nepajėgiame sklypų prižiūrėti, todėl juos ir atiduodame. Susitvarkius tikrai galima turėti gražų sodą ar net gyvenamą vietą įsirengti. Aš šią žemę dovanoju. Tiesa, norėčiau paprašyti, kad jūs sumokėtumėte už visus dokumentus. Pati nenorėčiau išleisti nieko. Tai yra vienintelė sąlyga“,– teigė telefonu atsiliepusi žemės sklypus dovanojanti garbaus amžiaus moteriškė.
Yra savų niuansų
Taigi, jau išsiaiškinome, kad dovanojami žemės sklypai yra labai apleisti, o jų sutvarkymas pareikalautų nemažų investicijų ir darbo. Dargi savininkai nori, kad pirkėjas susimokėtų visus sandorio mokesčius, kai paprastai pirkėjas ir pardavėjas moka per pusę lygiomis dalimis. Taigi, žemės sklypas nebus visiškai nemokamas.
„Dar galiu pasakyti, kad mes daug metų nemokėjome nario mokesčio sodininkų bendrijai – tai skola kažkur apie 160 eurų yra. Ją taip pat turėtų padengti pirkėjas. Bet žinokit, sklypai neblogoje vietoje, netoli teka upelis, yra elektra, keliukas neblogas. Tikrai apsimoka, juk nemokamai“, – dėstė sklypo savininkė.
Jau padovanotas
Susisiekti pavyko ir su Vilainiuose sodo sklypą dovanojančia moterimi. Paaiškėjo, kad ten taip pat sklypas yra apleistas.
„Sklypas neblogoje vietoje, tačiau labai apleistas. Dešimt metų po vyro mirties aš jo neprižiūriu. Sodą jau padovanojome, pasiėmė jauna šeima. Tegul turi, gal jiems daugiau laimės jis atneš. O mums tai ir nario mokestį mokėk, ir žemės mokestį. Nebereikia jau. Bet va kaimynė savo nebrangiai parduoda, jos sutvarkytas, gražus sklypas. 400 ji nori už jį“, – paaiškino moteris.
Bendras sklypų plotas – 12 arų. Perpus mažesnis žemės sklypas buvo dovanojamas Vilainių seniūnijai priklausančiuose Vasariškių soduose.
Dvi priežastys
Taigi, štai ir paaiškėjo dvi pagrindinės priežastys, kodėl žmonės savo žemę dovanoja. Taip yra todėl, kad žmonės tiesiog nesugeba savo žemių prižiūrėti ir jas apleidžia. Dažniausiai tai senjorai ar pasiligoję asmenys. Taip pat žmonėms yra brangu mokėti su žeme susijusius mokesčius: žemės mokestį ir sodininkų bendrijos nario mokestį.
Kaip pavyko išsiaiškinti, tiek Vasariškių, tiek Daumantų bendrijose žemės mokestis siekia 5 eurus už šešis arus žemės. Už tą patį žemės lopinėlį kartą per metus reikia sumokėti ir sodininkų bendrijai – tai vadinamasis nario mokestis, kurį moka visi sodininkai. Sodininkų bendrijoms žmonės per metus moka po 8 eurus. Pinigai skirti kelių ir keliukų tvarkymui, pirmininko ir buhalterio atlyginimui.
Nėra brangūs
„Sodo sklypai mūsų soduose nėra brangūs. Aišku, kainos svyruoja, priklausomai nuo vietos. Arčiau miško, arčiau upelio jie brangesni. O prastesnėse vietose – pigesni. Galima sodo sklypą nupirkti ir už kelis šimtus eurų, o galima ir už kelis tūkstančius. Čia jau pagal kišenę, pagal galimybes, kaip sakoma. Bet apskritai paėmus, tai sodo sklypai tikrai nėra brangūs. Aišku, jei sode yra gyvenamasis namas, tai ir kaina bus atitinkama“, – dėstė sodininkų bendrijos „Daumantai“ pirmininkas Kęstutis Sabockis.
Turi susimokėti
Pirmininkas akcentavo tai, kad parduodamas sodo sklypą, jo savininkas turi visiškai atsiskaityti su sodininkų bendrija.
„Yra tokių, kurie nemoka dešimtmečiais nario mokesčio. Tai pas juos ir bus atitinkama skola susidariusi. Ją reikės padengti, nes kitaip sklypo negalėsite parduoti. Būna pas žmones šimtas ir daugiau eurų susikaupia per daugybę metų, nors dabar mes per metus renkame tik po aštuonis eurus. Geriau mokėti kasmet, nei po to iš karto didelę sumą. Skola niekur nedings. Nedings ne tik mums, bet ir valstybei. Juk reikia ir žemės mokestį kasmet mokėti“, – aiškino vadovas.
Sodų skirtumai
Tai, kad Kėdainių rajone esantys sodai skiriasi savo kaina, labiausiai pastebi nekilnojamojo turto brokeriai. Giedrius Balčiūnas, nekilnojamojo turto agentūros „Remax“ brokeris, pastebi, kad kainos gali skirtis ir dešimtis kartų.
„Iš tiesų su sodai Kėdainiuose yra atskiros rinkos. Daumantų ir Vasariškių sodai priskiriami vienai rinkai, kurioje sodo sklypą galima nupirkti už itin mažą kainą. Tuo metu Justinavos ir Pašilių sodai priklauso visai kitai rinkai, nes ten tokių kainų net nėra. Ten bet kokio, kad ir apleisto sklypo kaina prasideda nuo kelių tūkstančių eurų“, – paaiškino G.Balčiūnas.
Daržai nereikalingi
„Šiuo metu žmonės nebeturi laiko daržams. Žmonės nebeturi laiko prižiūrėti daržovių laukų, genėti medžių. Šiais laikais daržas žmonėms yra prekybos centras. Taip, sodas gali būti tam tikra poilsio vieta, arba kaip yra Pašiliuose ir Justinavoje – tiesiog gyvenama vieta. Ten jau iš sodų susidariusios atskiros gyvenvietės, žmonės pasistatę gyvenamuosius namus ir gyvena nuolat“, – dėstė nekilnojamojo turto specialistas.
Likę vyresnio amžiaus
„Daržų Kėdainių rajone yra. Juos turi dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, jie ten dirba, prižiūri, tvarkosi, kiek jėgos leidžia. Vidutinio amžiaus žmonės, užauginę vaikus daržų taip pat nelabai nori, jie nori vietos poilsiui. Jaunimui tuo labiau auginti daržoves tikrai nerūpi. O dėl ko parduodama? Parduoda jau tada, kai vyresni žmonės neturi sveikatos tvarkytis“, – paaiškino „Remax“ specialistas.
Priklauso nuo vietos
Specialistas pritarė nuomonei, kad daug ką lemia ir vietą, kurioje sodas yra.
„Tai žinoma, didelę reikšmę turi tai, kur yra sklypukas. Ar jis yra toli nuo miesto, ar arti. Ar geras privažiavimas, geri keliai ir infrastruktūra. Žvyrkelis ar asfaltuotas kelias. Visa tai susideda į krūvą. Šiuo atžvilgiu patogiausi ir labiausiai sutvarkyti yra Pašilių ir Justinavos sodai. Ten infrastruktūra yra geriausia. Taip pat tiek Pašiliuose, tiek Justinavoje yra vandens telkiniai – Nevėžis, užtvanka“, – aiškino G.Balčiūnas.
Perka kauniečiai
G.Balčiūnas aiškino, kad Kėdainių rajone sodus įsigyja net ir kauniečiai. Žmonės pastebi, kad infrastruktūra Kėdainių rajone sparčiai gerėja.
„Daug ką lemia tvarkomi keliai. Pašiliuose – naujas kelias. Justinavoje – naujas kelias. Daumantuose – šiek tiek patvarkytas žvyrkelis. Tai daug ką pasako ne tik kėdainiečiams, bet ir kauniečiams. Jie ieško sklypų Kėdainių rajone ir randa. Tai be abejo, yra džiugu“, – apibendrino specialistas.
