„Svarstomi tokie dalykai kuo labiau mažinti „šešėlį“ ir iš to „šešėlio“ ištraukti ir būsto nuomotojus. Labai įvairūs būdai gali būti – gali būti ir vieno euro simbolinis mokestis už verslo patentą“, – žurnalistams ketvirtadienį po susitikimo su savivaldybių atstovais sakė A.Pabedinskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš daugiau nei 30 tūkst. laukiančiųjų socialinio būsto kompensacijoms būsto nuomai vietoj suteikiamo socialinio būsto iki šiol tepasinaudojo 67 šeimos.
Tiek ministrė, tiek susitikime dalyvavę savivaldybių atstovai kaip pagrindinę problemą nurodė būtent „šešėlį“, nes siekdami pasinaudoti parama žmonės turi pristatyti nuomos sutartį – slėpdami pajamas jos sudaryti nenori nuomotojai.
Kliūčių pakanka
Anot ministrės, nauja paramos forma stringa ir dėl to, kad ne visos savivaldybės sudariusios laukiančiųjų būsto sąrašus, dėl kitų biurokratinių kliūčių. Mažesnėms savivaldybėms kyla problemų, mat žmonės nenori savivaldybės skiriamų socialinių būstų, nes jie yra regionuose, kur nėra darbo.
„Būstai nupirkti kažkada, kaimo vietovėse – jie nepatrauklūs. Mes siūlome visiems iš eilės, bet niekas iš tų stovinčiųjų eilėje nenori važiuoti 25 kilometrus už Kėdainių. Svarstyta idėja, kad galbūt juos būtų galima parduoti rinkoje (...) ir bandyti įsigyti tinkamesnį būstą, jį išnuomoti“, – žurnalistams sakė Kėdainių meras Saulius Grikevičius.
Kėdainiuose socialinio būsto eilėje laukia apie 270 asmenų, per metus jie suteikiami maždaug 25 šeimoms. Kaune, anot vicemero Vasilijaus Popovo, laukiančiųjų yra 3,9 tūkst., kasmet būstas suteikiamas apie 100 asmenų.
Pasak jo, Kaunas biurokratines problemas yra išsprendęs, tad čia kompensacijomis pernai pasinaudojo 17 asmenų – dalis remtinų asmenų neturi pinigų prisidėti nuomai, susiduria su biurokratinėmmis kliūtimis, nėra daug norinčiųjų ir jiems butus nuomoti.
Daugiausia laukiančiųjų socialinio būsto yra Vilniaus savivaldybėje – apie 7 tūkstančiai.
Daugiausia laukiančiųjų socialinio būsto yra Vilniaus savivaldybėje – vicemero Gintauto Palucko duomenimis, tokių yra apie 7 tūkstančiai. Savivaldybė pajėgi per metus suteikti vos 100 socialinių būstų, tačiau kompensacijomis iki šiol nepasinaudojo nė vienas.
Vicemeras pripažino, kad nauja parama stringa ir dėl nebaigtos Vilniuje sudaryti laukiančiųjų socialinio būsto eilės – priešingai nei mažesnėse savivaldybėse, tam esą trukdo ir labai didelis laukiančiųjų skaičius, kurių deklaracijų tikslinimui reikia skirti kelis mėnesius, daug savivaldybės darbuotojų resursų, ir pernai pasikeitę teisės aktai. Sostinės savivaldybė dėl to pavedė eilės formavimą ir susijusius klausimus tvarkyti savivaldybės įmonei „Vilniaus būstas“.
G.Paluckas taip pat tikino, kad problemą padėtų išsispręsti įstatymų pataisos, jei savivaldybės galėtų pačios panaudoti kompensacijas ilgalaikei nuomai būstų, kuriuos vėliau galėtų pernuomoti gyventojams. Nes šiuo metu įstatymai, norint skirti paramą, reikalauja pateikti patvirtintą būsto nuomos sutartį – to esą nenori didžioji dalis būstus nuomojančių asmenų Vilniuje, siekdami nuslėpti gaunamas pajamas.
Taip pat, anot jo, pakeitus įstatymus galėtų būti leista kompensacijas skirti ir tiems, kurie stovi eilėje, bet dar nesulaukė paties būsto. Nes per kelis ar keliolika metų eilę laukę žmonės nėra motyvuoti gauti paramą ir patys nuomotis butus, nes tai neretai atsieina brangiau, nei mokestis už socialinį būstą.
„Būsto sulaukia per metus 100 asmenų, kai pagal skirtus pinigus galime padėti tūkstančiui (...). Bet kadangi įstatyme pasakyta, kad gali rinktis kompensacijas tik sulaukusieji eilės, kitiems padėti negalime“, – sakė jis.
A.Pabedinskienė BNS teigė, kad visų savivaldybių, tarp jų ir Vilniaus idėjas artimiausiu metu vertins ministerijos specialistai.
Naujove, leidžiančia gauti nuomos kompensacijas išsinuomojus būstą rinkos sąlygomis, Lietuvoje šiuo metu naudojasi 67 šeimos.
Iš viso šiai naujai kompensavimo rūšiai pernai valstybės biudžete numatyta 4,75 mln. eurų, daugiau nei pusė – 2,4 mln. eurų – Vilniui, beveik po pusę mln. eurų – Kaunui ir Klaipėdai. Šiemet kompensacijoms numatyta skirti 9,7 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2016 metais šia paramos forma galėtų pasinaudoti beveik 13,9 tūkst. asmenų.
Maksimalus būsto plotas, už kurį gali būti skiriamos kompensacijos vienam asmeniui, yra 8 kvadratiniai metrai. Pernai lapkritį 60 proc. padidinus galimas kompensacijas, pavyzdžiui, Vilniuje jos išaugo iki 70 eurų, Kaune – iki 25 eurų, Klaipėdoje – iki 40 eurų, Šiauliuose ir Panevėžyje – iki 21, Alytuje – iki 15 eurų.
SADM duomenimis, socialiniuose būstuose Lietuvoje gyvena 27,8 tūkst. šeimų, dar 32,5 tūkst. būsto laukia.
