Planas: kaip Lietuvai pasigaminti visą reikiamą energiją pačiai
A. Karazino tegimu, šiuo metu daugiausia saulės elementų pastebime išrikiuotų laukuose. Jie pastatyti maždaug prieš penkerius metus, kai Lietuvoje buvo leidžiama statyti saulės jėgaines komerciniais tikslais ir valstybė iš saulės pagamintą energiją supirko padidintu tarifu. Tačiau šis pelningas laikotarpis bagėsi.
„Šiuo metu valstybė remia saulės jėgainių įsirengimą vartojimui, kitaip tariant, savo poreikiams patenkinti, ne pardavinėti. Privačiuose namuose tokios jėgainės paprastai būna nedidelės, iki 10 kilovatų galingumo. Jėgainių, statomų ant žemės privalumas tas, kad galima modulius pasukti optimaliu kampu, susirinkti didžiausią saulės „derlių“. Kita vertus, iš žemės visuomet galima gauti ir kitokios naudos. Stogas jau yra duotybė – kaip jis pasuktas, taip ir montuoji elementus“, – sakė A. Karazinas.
Jo teigimu, atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyti tikslai reiškia, kad iki 2050-ųjų vos ne kas antras vartotojas turėtų turėti saulės elektrinę ant savo stogo.
Vasarą turim didžiulį perteklį, o žiemą – trūkumą. Tai kur tą vasarą prigamintą elektrą saugoti? Žmogus, sudaręs sutartį su elektros skirstymo operatoriumi, gali elektros perteklių „pasidėti“ iki žiemos.
„Galima tikėtis, kad Lietuvoje po dešimtmečio ar dvidešimtmečio matysime panašų vaizdą, kokį dabar matome Vokietijoje. Beje, buvo paskaičiuota, jog jei šiandien paimtume visų Lietuvos pastatų stogus ir ant pusės jų sumontuotame saulės modulius, elektrinių galios užtektų visam Lietuvos energijos poreikiui patenkinti“, – kalbėjo A. Karazinas.
Kur dėti saulės energiją iki žiemos?
Pašnekovas džiaugėsi, jog vis tik mažais žingsneliais judama link didesnių galimybių visiems, svajojantiems naudoti saulės energiją. Nuo lapkričio pirmosios įsirengti saulės jėgaines ir atiduoti pagamintą elektros perteklių į elektros tinklus (t.y. būti gaminančiais vartotojais) gali visi – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
„Tarkime, kad žmogus per metus suvartoja 10 000 kilovatvalandžių elektros energijos. Bute – gal nesieksime tokio suvartojimo, tačiau name, jei dar šilumos siurbliai naudoja elektrą – visai realu per mėnesį suvartoti 800 kWh. Šio namo savininkui reikia įsirengti maždaug 10 kilovatų galingumo jėgainę ir ji patenkins visą elektros poreikį. Žinoma, saulė kaip nori, taip šviečia: viena vasara būna lietinga, kita – saulėta. Tačiau vidurkis yra maždaug 1000 kilovatvalandžių energijos per metus iš vieno kilovato galingumo jėgainės“, – aiškino A. Karazinas.
Vis tik didžiausia bėda Lietuvoje – kad saulė labiausiai spigina vasarą, kai ir taip visiems šilumos užtenka. O štai žiemą atsiritęs šaltis ima kaulus laužyti, elektros sąskaitos išauga – o saulės jėgainė tuo metu gali pasiūlyti energijos nebent karštai arbatai užsivirinti.
„Vasarą turim didžiulį perteklį, o žiemą – trūkumą. Tai kur tą vasarą prigamintą elektrą išsaugoti? Į akumuliatorius pasidėti –labai brangu. Tačiau žmogus, sudaręs sutartį su elektros skirstymo operatoriumi, gali elektros perteklių „pasidėti“ iki žiemos į viešuosius elektros tinkus“, – sako pašnekovas.
Iš tiesų elektra niekur nepasidedama, o suvartojama kitų asmenų – atėjus žiemai elektros operatorius tiesiog sugrąžina tokį pat kiekį vartotojui. Tai naudinga ir pačiam elektros tinklų operatoriui, nes žiemą, prie elektros gamybos prisijungus Lietuvos kogeneracinėms elektrinėms, kilovatvalandės kaina biržoje krenta. Tiesa, už elektros pasaugojimą vartotojas turi susimokėti.
„Citus“ jį pristato kaip demonstracinį A++ klasės būstą, tačiau jei čia apsigyvens naujakuriai ir susiburs į bendriją, jie taps pirmuoju (arba vienu pirmųjų) elektros energiją gaminančiu kelių butų namu.
Pirmasis elektrą jums gaminantis daugiabutis
Šį pavasarį, pasak A. Karazino, vadinamasis pasaugojimo mokestis buvo šiek tiek pakeistas. Šiandien jis sudaro apie 270 eurų per metus (už tokią sumą galima pasaugoti 10000 kilovatvalandžių pagamintos energijos), tačiau tokia suma vis dar maždaug dvejais metais prailgina saulės jėgainės atsipirkimo terminą.
„Vyriausybės iniciatyva Seimas šiek tiek diferencijavo šį mokestį ir leido jį apsiskaičiuoti 4 skirtingais būdais. Dėl to kai kuriems jis, nors ir simboliškai, bet bus mažesnis. Yra minčių, kad ateityje šis mokestis bus kompensuojamas, jo mokėti kurį laiką apskritai nereikės“, – sako „Solet Technics“ vadovas.
A. Karazino vadovaujama bendrovė įrengė net 4 skirtingas jėgaines ant bendrovės „Citus“ Kaune vystomo projekto „Aeronamai“ stogo. Šį namą sudaro 4 butai, kol kas „Citus“ jį pristato kaip demonstracinį A++ klasės būstą, tačiau jei čia apsigyvens naujakuriai ir susiburs į bendriją, jie taps pirmuoju (arba vienu pirmųjų) elektros energiją gaminančiu kelių butų namu. Iki šiol būta daugiabučių, kurie yra įsirengę saulės modulius ant stogo, tačiau jie pagamintą elektros energiją tiesiog parduoda valstybei didesniu tarifu. „Aeronamuose“ saulės jėgainė maitins visą šildymo sistemą ir patenkins visų gyventojų elektros poreikius.
Galimybė: 2000 saulės gerbėjų gaus valstybės paramą
Jau šių metų liepos mėnesį (preliminariai - nuo15-os dienos) fiziniai asmenys galės pretenduoti į „Laaif“ paramą (Europos Sąjungos klimato kaitos programos lėšas). Šiam tikslui skirta daugiau nei 3,6 mln. eurų ir iš šios sumos vienam asmeniui gali būti finansuota iki trečdalio saulės modulių jėgainės įsirengimo kainos.
„Tokia paramos suma iš tiesų yra rekordinė: tikimasi, kad ja pasinaudos iki 2000 vartotojų. Kol kas taikomi apribojimai, kad jėgainė gali būti statoma tik ant užbaigtų, gyvenamosios paskirties namų ir pats paramos gavėjas turi tame būste gyventi“, – sąlygas vardino A. Karazinas. Kvietimas teikti paraiškas bus skelbiamas Aplinkos projektų valdymo agentūros puslapyje.
Vis tik nuo 2019-ųjų minėtų apribojimų nebeliks: jėgainių įrengimui paramos bus galima prašyti ir besistatant namą. Taip pat saulės modulius bus galima tvirtinti ant sodybų, sodo namelių stogų. Ir galbūt vėliau perteklinę energiją panaudoti, pvz., visai kitoje miesto dalyje esančio buto elektros poreikiui patenkinti. Tikimasi, kad tokios galimybės bus sudarytos jau kitų metų pabaigoje.
Lengvatų saulės jėgainių įsirengimui numatyta ir pramonės įmonėms – jei jos nori susimažinti savo gamybinės veiklos išlaidas. Vis tik A. Karazinas apgailestauja, jog šiuo klausimu kol kas nepasireiškia žemės ūkio ministerija – ji galėtų paskatinti ūkininkus įsirengti saulės jėgaines ūkio poreikiams.
Saulės jėgainių savininkus jas statyti skatina skirtingi motyvai
Jei perskaitę šias eilutes pasišovėte rašyti paraišką ir mėginti gauti finansavimą saulės jėgainei, netrukus kils klausimas – kokius modulius rinktis. A. Karazinas atskleidžia, jog 10 kilovatų galingumo jėgainę galima įsirengti ir už 9000, ir už 12 000 eurų. Pigiausiai galite parsisiųti Kinijoje gamintus modulius, brangiau – pirkti iš Lietuvos gamintojų. Tačiau pernelyg taupydami dabar, rizikuojate patirti nuostolius ateityje.
„Problema ne modulių kokybėje. Didesnė problema – kokias kiniškų bevardžių modulių pirkėjas turi garantijas? Praktiškai, jokių: gamintojas yra toli, ir greičiausiai tokio pirkėjo pretenzijas ignoruos. O kai gamintojas yra čia, vietoje, sugedusį modulį galima pakeisti per vieną-dvi darbo dienas.
Vieniems žmonėms itin svarbūs aplinkosauginiai tikslai, kuo mažesnis poveikis gamtai, kuo mažiau klimatą šildančių dujų ir šiukšlių, kitiems – nepriklausomybės nuo „tinklo“ (off-grid angl.) jausmas.
Iškilus nesklandumams, visada gausite patarimą. Investuoti į pigią įrangą, kuri gali sugesti po penkerių metų, nors atsipirkti turėtų po dešimties – per rizikinga. Juk saulė šviečia, nelaukia“, – pabrėžė A. Karazinas.
Saulės modulyje įtrūkus vos vienai fotovoltinei plokštelei, krenta viso modulio efektyvumas. Pašnekovas pridūrė, jog dėl tos pačios priežasties ir kitą svarbią jėgainės dalį – inverterius, „Solet Technics“ dažniausiai siūlo tos tarptautinės bendrovės, kuri turi savo atstovybę Lietuvoje.
Baigdamas pokalbį A. Karazinas pastebėjo, jog saulės jėgainė kartais atlieka kelias funkcijas. Pagrindinė iš jų – žinoma, elektros gamyba. Tačiau saulės elementai jau įrengiami specialiose žaliuzėse, apsaugančiose nuo saulės, fasaduose, dengiami stogai su integruotais moduliais, t.y. plokštės panaudojamos kaip stogo danga .
„Nekilnojamojo turto plėtotojai, įsirengiantys saulės jėgaines, demonstruoja, kad jiems rūpi visų mūsų ateitis, aplinka, rodo savo socialinę atsakomybę. Pavyzdžiui, skandinaviško kapitalo bendrovės yra linkusios nuomotis biurus, kurie yra draugiškesni aplinkai ir netgi už tai mokėti brangiau“, – sako pašnekovas.
Saulės jėgainė generuoja elektrą, už kurią jau nebereikia mokėti, didina nekilnojamojo turto vertę, mažina riziką, kad dėl elektros brangimo ateityje išaugs išlaidos energijai.
„Vieniems žmonėms itin svarbūs aplinkosauginiai tikslai, kuo mažesnis poveikis gamtai, kuo mažiau klimatą šildančių dujų ir šiukšlių, kitiems – nepriklausomybės nuo „tinklo“ (off-grid angl.) jausmas, originalus meniškas vaizdas (stogas, puoštas moduliais vis dar išsiskiria, moduliai gali būti bet kokios spalvos ). Treti jau galvoja apie senatvę – sako: kol dirbu, kol galiu, įsirengsiu, o pensijoje nereikės mokėti už elektrą. Tai – savotiška investicija į oresnę senatvę“, – sako A. Karazinas.
