Pasak Registrų centro atstovo spaudai, didžiausios vertės gyvenamosios paskirties pastatų (gyvenamųjų namų ar butų) sandoriai sudaryti Vilniuje.
„Iš dešimties brangiausių objektų net 9 yra sostinėje. Reikia pastebėti, kad sandoriais neretai įsigyjamas ne tik pastatas ar net keli, bet ir jam priklausantys pagalbiniai pastatai, automobilių stovėjimo vietos ar žemės sklypai“, – 15min sakė RC atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Daugiausiai šiemet piliečiai buvo pasirengę mokėti už namus sostinės Laurų kvartale ir Nemenčinės plente. Taip pat dešimtuke net kelias pozicijas užima parduoti butai sostinės Bokšto gatvėje. Ši gatvė šiemet žymiai pasikeitė ir tam impulsą davė keli čia plėtoti projektai.
Metų sandoris: iš rankų į rankas
Brangiausias, kaip ir galima buvo tikėtis, už 1,95 mln. eurų eurų parduotas namas Vilniuje, Laurų gatvėje.
Šis namas anksčiau priklausė smulkiajam „Vilniaus prekybos“ akcininkui Vladui Numavičiui, kuris pernai jį pardavė „Panama Papers“ skandale minėtam „Dominari“ grupės vadovui Eugenijui Gvaldai. Tačiau šiais metais V.Numavičius nusprendė susigrąžinti 575,58 kv. m ploto namą, kuriame anksčiau gyveno jo vyresnysis brolis, „VP grupės“ savininkas Nerijus Numavičius.
2006 m. pastatytas 575 kv. m vieno aukšto namas ir 68,29 a ploto sklypas Laurų kvartale pernai taip pat buvo parduotas už 1,95 mln. eurų.
Antroje vietoje – Nemenčinės plente esantis namas. Jis buvo parduotas už 1,8 mln. eurų.
Prabangūs projektai „sutvarkė“ gatvę
Dešimtuke karaliauja butai Užupyje ir Bokšto gatvėje. Trečias didžiausias metų sandoris – už beveik 1,6 mln. eurų parduoti du butai Užupyje.
Ketvirtą ir penktą vietą brangiausių sandorių dešimtuke užima du butai sostinės Bokšto gatvėje. Pirmasis parduotas už beveik 1,5 mln. eurų, antrasis – už 1,3 mln. eurų.
15min skelbė, kad pernai šioje gatvėje pradėti įgyvendinti du prabangūs projektai. Vienas iš investuotojų – verslininkas Oliveris Ortizas, vienas prekybos tinklo „Iki“ steigėjų. Jo valdoma įmonė „Ogvy“ 2014 metais pasirašė sutartį su „Panevėžio statybos trestu“ – susitarė buvusią venerinių ligų ligoninę paversti gyvenamųjų ir komercinių pastatų kompleksu.
Taip pat greta verslininkas Gediminas Tursa prikėlė kadaise Bokšto gatvėje stovėjusius grafų Pliaterių rūmus, statytus dar XVIII amžiuje.
Kartu buvo atnaujinta ir pati Bokšto gatvė: įrengtos lietaus nuotekynės, pakeista gatvės danga ir šaligatviai, sutvarkytas gatvių apšvietimas.
Sandorių viršūnėlėje – pirkiniai po kelis butus
Šeštą vietą dešimtuke užėmė sandoris, kuriuo buvo įsigyti trys butai Antano Tumėno gatvėje Vilniuje. Bendra jų vertė – 1,38 mln. eurų. Šioje gatvėje yra įsikūręs vienas didžiausių Vilniaus daugiabučių – „Vilniaus vartai“.
Septintą vietą dešimtuke užima sandoris, kuriuo už 1,21 mln. eurų buvo įsigyti trys butai ir administracinės patalpos Vilniaus Mindaugo gatvėje.
Aštuntoje vietoje – 1,1 mln. eurų sandoris, kuriuo buvo įsigyti du butai ir administracinės patalpos Vilniuje, Vilniaus gatvėje.
Devintoje vietoje – pirmasis butas ne Vilniuje, o Klaipėdoje, Minijos gatvėje, parduotas už 1,04 mln. eurų.
Dešimtuką užbaigia sostinės Bokšto gatvėje nupirktas butas už šiek tiek daugiau nei 1 mln. eurų.
A.Šapoka: sandorių statistika nenustebino
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovą Audrių Šapoką šių metų didžiausi sandoriai nenustebino. Anot jo, kasmet individualių namų rinkoje dominuoja Laurų kvartalas ir Valakampiai, o butų – Užupis, Bokšto gatvė ir centrinė sostinės dalis.
„Kažkokių neįprastų ženklų nei kainos, nei lokacijos prasme prabangaus būsto pardavimuose nematyti“, – 15min sakė jis.
A.Šapokos teigimu, Bokšto gatvės dominavimą dešimtuke lėmė minėti prabangių butų projektai.
„Iš sandorių sunku pasakyti, kuris yra kuris, bet manau, kad ten (įvykę sandoriai – 15min past.) Pliaterių rūmuose. Bet tai yra du tikrai kokybiški, prabangūs ir brangūs projektai. Akivaizdu, kad kai atsirado pasiūla, paklausoje per tokius sandorius ir atsispindėjo. Bokšto gatvė ir Užupis nenustebino, nes ten atsirado ypač brangių butų pasiūla“, – tikino jis.
„Ober-Haus“ atstovo nuomone, tikėtina, kad kitais arba dar kitais metais sostinėje padaugės prabangių projektų, kuriuose įvykdyti sandoriai nenusileis šių metų statistikai.
„Bet dalis tų projektų yra tęstiniai ir kitais metais vargu, ar jie bus užbaigti. Tarkim, Žygimantų projektas, kuris iki šiandienos vis dar pakabintas ore. Įsivaizduoju, jo statybos turėtų užtrukti bent jau 1,5 metų. Oficialioje statistikoje labai brangius sandorius turėtume matyti po gerų kelerių metų“, – kalbėjo A.Šapoka.
Kaunas vargu ar pasivys
Pasak A.Šapokos, Klaipėda į dešimtuką pateko dėl šiame mieste esančių prabangių būstų, kurie pirkėjus vilioja vaizdu į jūrą.
„Klaipėdoje yra keletas nedidelių projektų arba tuose projektuose išskirtinių butų, kurie turi absoliučiai nuostabius vaizdus į jūrą, į miestą, dideles terasas. Tokių butų kiekis rinkoje simbolinis, jų yra vienetai, bet net ir santykinai nedidelėje, palyginti su Vilniumi, Klaipėdos rinkoje jų yra. Todėl visiškai nestebina. Būtų nustebinę, jei toks sandoris būtų įvykęs Šiauliuose ar Panevėžyje“, – aiškino pašnekovas.
A.Šapoka abejojo, kad kitąmet Kauną galima bus išvysti dešimtuke, mat laikinosios sostinės prestižinio būsto rinka tik pradėjo formuotis. Be to, palyginti su Vilniumi, prabangių būstų kainos gerokai skiriasi. Vilniuje premium klase laikomas būstas, kurio kvadratinio metro kaina prasideda nuo 3 tūkst. eurų, o Kaune – nuo 2 tūkst. eurų už kv. metrą.
„Ar Kaune kitais metais bus panašių sandorių? Manau, kad ne, daugiau vertindamas naujų projektų pasiūlą ir ten esančius butus. Kitaip tariant, Vilniuje šiandien arba jau yra pastatyti ir antrinėje rinkoje siūlomi, arba statomi pirminės rinkos projektai, kuriuose yra tikrai žymiai brangesnių butų negu brangiausiuose Kauno projektuose“, – sakė jis.
Kilimą lėmė pasiūlos didėjimas
„Ober-Haus“ duomenimis, vidutinis buto plotas Vilniaus premium segmente siekia 86 kv. metrus – toks butas vidutiniškai kainuoja apie 300–400 tūkst. eurų. Anot A.Šapokos, per pastaruosius kelerius metus brangių sandorių skaičius smarkiai kilo.
„Jeigu prieš kokius 2 metus visų sandorių prabangus būstas sudarė iki 1 proc., tai šių metų, bent jau pirmame pusmetyje, tokių sandorių buvo apie du procentus nuo visų sandorių Vilniaus mieste. Nors ir labai palengva ir santykiniai tai nedidelis padėjimas, bet prestižinio segmento butų pardavimai Vilniaus mieste didėja“, – kalbėjo įmonės Būsto departamento vadovas.
Šį kilimą, eksperto nuomone, lemia padidėjusi pasiūla. O nekilnojamojo turto plėtotojai šia rinka pradėjo aktyviau domėtis dėl nuosekliai didėjančio poreikio.
„Rinkoje ilgą laiką nebuvo įvairios ir pakankamos prestižinio būsto pasiūlos, o plėtotojai į tai sureagavo“, – aiškino A.Šapoka.